Perraša: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Perraša''', arba '''transkripcija''' ({{la|trans- „per, pro” + scribo „brėžiu, rašau”}}) kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu. Perrašos šaltinis gali būti gyvas [[Kalba|šnekėjimas]], [[gestų kalba]] arba kita rašymo sistema sudarytas tekstas. Transkripcija nepainiotina su [[transliteracija]] ({{la|trans- „per, pro” + litera „raidė”}}), kai viena [[abėcėlė]] keičiama kita: sakykime, [[kirilica]] keičiama [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], kad nesuprantiejinesuprantantieji kirilicos galėtų perskaityti žodį ar tekstą arba dėl kitų tikslų.<ref name="VLE">{{cite web|date=2013-12-16|author=Kazys Morkūnas|title=Transkripcija|url=https://www.vle.lt/straipsnis/transkripcija/|publisher=[[VLE]]|accessdate=2021-01-26}}</ref>
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2017 m. liepos}}
 
'''Perraša''', arba '''transkripcija''' ({{la|trans- „per, pro” + scribo „brėžiu, rašau”}}) kalbotyroje – sistemiškas, nuoseklus kalbos perteikimas rašytiniu būdu. Perrašos šaltinis gali būti gyvas [[Kalba|šnekėjimas]], [[gestų kalba]] arba kita rašymo sistema sudarytas tekstas. Transkripcija nepainiotina su [[transliteracija]] ({{la|trans- „per, pro” + litera „raidė”}}), kai viena [[abėcėlė]] keičiama kita: sakykime, [[kirilica]] keičiama [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], kad nesuprantieji kirilicos galėtų perskaityti žodį ar tekstą arba dėl kitų tikslų.
 
Yra ne viena perrašos sistema ir jos taikymo sritis. Vienos iš dažnesnių:
* '''[[Fonetika|Fonetinė]] perraša''' – žodis užrašomas [[grafema|grafemomis]], siekiant kuo tiksliau perteikti tartį. Kiekvienas garsas (ir net jo variantai) tokioje perrašoje turi būti perteiktas atskiru ženklu. Paprastai rašoma laužtiniuose skliausteliuose. Supaprastinta fonetinė transkripcija taikoma mokomuosiuose žodynuose.<ref name="VLE"/>
 
Nors lietuvių rašyba grįsta fonetiniu principu, tačiau ji ne visai tiksliai atspindi tarimą: pavyzdžiui, žodyje ''skiaučių'' raidės ''i'' nėra garsas ''i'', o tik minkštumo ženklas, raidė ''a'' čia tariama kaip ilgasis išplatėjęs [[balsis]] ''e'', be to, po minkštojo [[Priebalsis|priebalsio]] (šiuo atveju – po [[afrikata|afrikatos]] ''č'') užpakalinės eilės balsiai supriešakėja, todėl ''ų'' šiek tiek priartėja prie [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] ''ü'', o [[Nazalizacija|nosinis]] ženklas dabartinėje kalboje nebereiškia tarimo su nosiniu atspalviu – tai tik ilgasis balsis; įprastiniame užrašyme nepažymėtas šiame žodyje suminkštėjęs ''s''; nepažymėta [[priegaidė]]. Atsižvelgiant į visas pastabas, fonetinėje perrašoje šis žodis supaprastintai galėtų būti užrašytas taip: [s' k' ǽ: u č' ů:]. Fonetinė perraša taikoma ir [[Dialektas|tarmėtyroje]], kur vartojami papildomi ženklai tarmių garsams užrašyti. Viena iš plačiausiai vartojamų fonetinės transkripcijos sistemų – [[tarptautinė fonetinė abėcėlė]] (TFA).
* '''Foneminė''' (arba '''[[Fonologija|fonologinė]]''') '''perraša''' – garsai užrašomi naudojant sistemą su keletu sutartinių ženklų, kurie atspindi tik tų žodžių [[fonema|fonemas]] be jų variantų ([[Alofonas|alofonų]]). Skaitant fonemine transkripcija užrašytą tekstą, būtina turėti galvoje tos kalbos [[Fonetika|fonetikos]] dėsnius ir teisingai tarti alofonus, nes gali būti nežymimas minkštumas, balsių priešakėjimas, užpakalėjimas, priebalsių duslėjimas, skardėjimas ir kitos fonetinės ypatybės.
==Išnašos==
{{išn}}
 
[[Kategorija:Kalbotyra]]