Dviskaita: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
Eilutė 98:
Dviskaitos [[Kilmininkas|kilmininko]]-[[vietininkas|vietininko]] reliktais lietuvių kalboje laikomos tarminės formos ''pusiaũ(s)'' 'pusiau', ''dvíejau(s)'' 'dviese'. Senąją [[Baltų kalbos|baltų]] dviskaitos [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmą]] žr. straipsnyje „[[Baltų prokalbė]]“.
 
Dažniausiai dviskaitos formos eina su [[įvardis|įvardžiais]], [[skaitvardis|skaitvardžiais]] bei įvardžio ir skaitvardžio dūriniais du/dvi, abu(du), abi(dvi). Manoma, kad tokį atsiradimą galėjo nulemti galūnių trumpėjimas ir homofonizacija, dėl ko reikėjo dviskaitą atskirti įvardžiais (pvz., ''Mantvilās dvi marti buva graži'' – „Mantvilos dvi marčios buvo gražios“). Dviskaitos formas seniau turėję poriniai objektai (''aki, ausi, koji, ranki'') palaipsniui pasikeitė į daugiskaitą, o dviskaitines formas išlaikė tik nurodant du tokius pat objektus iš keleto.<ref>{{cite web|author=Albertas Rosinas|date=1994|title=Lietuvių kalbos daiktavardžių ir įvardžių dviskaitos raida|url=http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/825/752|publisher=Baltistica|accessdate=2021-01-25}}</ref>.
 
Dviskaitinės kilmės yra klausiamasis įvardis ''katras?'' (t. y. 'kuris iš judviejų?'), kurio reikšmė dabar susiliejo su žodžiu ''kuris?''. Įvardžių dviskaita tebėra plačiai vartojama – ''abudu, tiedu (tuodu), šiedu (šiuodu), judu, anudu, mudu'' ir kt.