Juodoji mamba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis mokslinių pavadinimų tvarkymas biologijos straipsniuose
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8
Eilutė 14:
'''Juodoji mamba''' (''Dendroaspis polylepsis'') – viena nuodingiausių pasaulio gyvačių. Paplitusi [[Afrika|Afrikoje]], daugiausiai krūmynais apaugusioje [[savana|savanoje]] ar tiesiog krūmynuose.
 
Ilgis iki 4,3 m<ref>http://www.africanreptiles-venom.co.za/black_mamba.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080928065118/http://www.africanreptiles-venom.co.za/black_mamba.html |date=2008-09-28 }}</ref>. Tai viena iš didžiausių nuodingųjų gyvačių pasaulyje. Suaugusių individų viršutinė kūno dalis tamsiai ruda arba juoda, apatinė – šviesiai ruda arba pilkšvai balta. Jauni individai žali. Gyvena krūmynuose, medžių išvartose, tačiau medžiuose gyventi prisitaikiusi prastai. Neretai įsikuria žmonių būstuose, kur ieško graužikų. Juda labai gretai, iki 19,5 km/h. Pasiruošusi kirsti juodoji mamba suploja kaklą, garsiai šnypščia, rodo juodos spalvos burną. Minta [[graužikai]]s, smulkiais [[ropliai]]s, smulkiais [[paukščiai]]s, [[varliagyviai]]s. Išgyvena iki 12 metų.
 
Juodosios mambos [[nuodai|nuoduose]] gausu bioaktyvių [[neurotoksinas|neurotoksinų]] ir [[kardiotoksinas|kardiotoksinų]], tarp jų ir kalciseptino. Vienu juodosios mambos įkandimu į organizmą patenka 400 mg nuodų, o mirtina dozė suaugusiam žmogui yra 10 – 15 mg. Po [[gyvatės įgėlimas|įgėlimo]] pajuntamas galvos svaigimas, [[pykinimas]], silpnumas, burnos ertmės ir galūnių dilgčiojimas, pojūčių sutrikimai. Nesuteikus pagalbos vėliau pasireiškia konvulsijos, širdies, kvėpavimo sustojimas, [[koma]], galiausiai – mirtis. Tuojau po įkandimo nepaveikus organizmo priešnuodžiais – mirtingumas 99 %<ref>http://www.seanthomas.net/oldsite/danger.html</ref>. Paprastai mirtis ištinka per 30 – 60 minučių.