Poliarinė lapė: Skirtumas tarp puslapio versijų

124 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S (typos)
S
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Poliarinė lapė''' (lot. ''Alopex lagopus'', angl. ''Arctic fox'', vok. ''Polarfuchs'') - [[šuniniai|šuninių]] (''Canidae'') šeimos vertingas kailinis žinduolis.
 
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg. Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą kailis baltas, slepiantis sniego ir ledo fone ('''baltoji lapė''') ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis ('''žydroji lapė'''). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji - pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla. Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač lemingų. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50ºC temperatūroje. Lepės guolius daro tundroje, tačiau pugos metu išsikasa urvą sniege. Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių giminei, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas- žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir žvėrininkystės fermose.
 
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą [[kailis]] baltas, slepiantis sniego ir ledo fone ('''baltoji lapė''') ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis ('''žydroji lapė'''). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi [[tundra|tundroje]], o antroji - pajūrio ir krūmingose [[buveinė]]se. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla.
 
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač [[lemingai|lemingų]]. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50ºC temperatūroje. Lepės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
 
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia [[graužikai]]s, [[paukščiai]]s, jų [[kiaušinis|kiaušiniai]]s, išmestais į krantą [[ruoniai|ruonių]] lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir [[vaisius|vaisiais]], [[sėkla|sėklomis]], [[vabzdžiai]]s, [[žuvys|žuvimis]], visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas - žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir [[žvėrininkystė]]s fermose.
 
{{Commons|Alopex lagopus}}
34 231

pakeitimas