Valgomieji grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Valgomieji grybai''' ({{en|edible mushroom}}) – [[Grybai|grybai]], tinkami vartoti maistui. Maistine verte jie artimi mėsai[[mėsa]]i, todėl kai kuriose šalyse vadinami „augaline mėsa“. [[Grybai|Grybuose]] nėra [[Chlorofilas|chlorofilo]], jie negali neorganinių rūgščių paversti organinėmis, kaip augalai. Vykstant [[Medžiagų apytaka|medžiagų apytakos]] procesams pagamina [[Šlapalas|šlapalą]], o jų [[glikogenas]] yra krakmolo tipo. Tai būdinga tik gyvūnams ar kitiems gyviesiems organizmams.

Grybuose yra [[Baltymai|baltymų]] ir [[Aminorūgštys|aminorūgščių]]. Mineralinių medžiagų kiekiu dažnai prilygsta vaisiams ar daržovėms, o [[Fosforas|fosforo]], [[Kalcis|kalcio]] ir [[Kalis|kalio]] kiekiu – mėsai.<br />

Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo [[Kepurėlė|kepurėlėje]], mažiau – [[Grybo kotas|kote]].<br />

Šviežiuose grybuose vanduo sudaro apie 84–95 % masės, 4–6% % – prastai ar visiškai neįsisavinami junginiai (pvz., [[Chitinas|chitinas]]), tad švieži grybai mažai kaloringi, džiovinti  – žymiai kaloringesni (pvz., [[Tikrinis baravykas|baravykai]] apie du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį).