Lietuvių kalbos abėcėlė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Papildyta apie Ł |
Pap |
||
Eilutė 5:
Pirmąją [[abėcėlė|abėcėlę]] parengė [[Martynas Mažvydas]] [[1547]] m. Joje buvo 23 [[gotiškas šriftas|gotiškojo]] [[šriftas|šrifto]] raidės. Ten dar nėra įprastų [[č]], [[š]], [[ž]], [[ą]], [[ę]], [[ė]], [[į]], [[ų]], [[ū]].<ref name="VLE"/> [[Lotyniškoji abėcėlė]] (raidynas ar alfabetas) Lietuvoje įsitvirtino XVIII a. pabaigoje. Dabartinę lietuvių abėcėlę pirmasis pateikė [[Jonas Jablonskis]] „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ 1901 m.<ref name="VLE"/>; tokia pat abėcėlė vartota ir „Lietuviškos gramatikėlės“ litografuotame konspekte 1899 m. [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] sudarytų rašybos taisyklių „Statrašos ramsčiai“ (1890, litografuotas leidinys) abėcėlė nuo dabartinės iš esmės tesiskiria tuo, kad joje nėra ū.<ref name="VLE">{{VLE|I|||[https://www.vle.lt/straipsnis/abecele/ Abėcėlė]}}</ref>
Praeityjė abėcėlėje yra buvusi raidė [[ł]] (Ł), „perbraukta L“. Ji yra [[Lenkų kalba#Abėcėlė|lenkų kalboje]]. „Statrašos ramsčiuose“ šios raidės jau nebėra.
== Digrafai ==
Lietuvių kalboje kai kuriems garsams užrašyti vartojami digrafai. Jų yra penki: [[ch]], [[dz]], [[dž]], [[ie]], [[uo]]. Digrafai išskirti todėl, kad jie iš esmės jau žymi atskirus, vientisus garsus kurie visgi neturi vienos raidės ženklo.<ref name='smetona'>Lietuvių kalbos abėcėlė. [https://www.smetona.lt/nepublikacijos/lietuviu-kalbos-abecele/ smetona.lt]</ref>
== Ypatybės ==
| |||