Madrigalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gnarls Barkley (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Gnarls Barkley (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 5:
 
== Itališkieji madrigalai ==
[[Italija|Itališkųjų]] madrigalų, vyravusių XVI a. pasaulietinėje muzikoje, populiarumas leido Italijai pirmą kartą tapti Europos muzikos lydere. Priešingai nei trečento madrigalas (posminė daina su priedainiu), XVI a. madrigalas buvo ištisinė kompozicija pagal trumpą eilėraštį. Žodžiu ištisinė pasakome, kad kiekvienai poezijos eilutei buvo kuriama vis kitokia muzika, atitinkanti žodžių ritmą ir prasmę. Madrigalų tekstai, kitaip nei frotolos, buvo meniškesni ir kilnesni. Iš pastoralės žanro, kuris tuo metu buvo itin madingas, jie skolinosi meilės siužetus ir erotinius motyvus. Madrigalų tekstus kūrė žymiausi poetai: [[Frančeskas Petrarka]], [[Jakopas Sanacaras]], [[Ludovikas Ariostas]], [[Torkvatas Tasas]], [[Džovanis Batista Gvarinis]] ir kt. Jų poezijos herojinė ir sentimentali tematika darėsi vis populiaresnė. Priešingai nei paprastų frotolų (melodijų su akompanimentu eilėms dainuoti), madrigalų muzika buvo daug sudėtingesnė, jų homofoninė ir kontrapunktinė faktūra išradingesnė, įvairesnė. Tačiau svarbiausia, kad madrigalų kūrėjai stengėsi muzikos eleganciją ar sąmojį derinti su poezijos žaismingumu, orumu ir aistra.
 
== Angliškieji madrigalai ==
[[Anglija|Anglijoje]] pasaulietinių dainų aukso amžius išaušo vėliau negu kitose Europos šalyse. Jis prasidėjo [[1588]] m., kai [[Nikolas Jongas]] išleido į anglų kalbą išverstą itališkųjų madrigalų rinkinį ''Musica translapina'' („Muzika iš anapus Alpių“). Pratarmėje Jongas rašė, kad šie madrigalai yra džentelmenų ir pirklių, kasdien susirinkdavusių jo namuose, dainų repertuaro dalis. Ši ir kitos antologijos, išleistos per 10 metų, tapo pagrindu angliškiesiems madrigalams suklestėti [[1590]]—[[1640]] m. Garsiausi madrigalų kūrėjai buvo [[Tomas Morlis]], [[Tomas Vylksas]] ir [[Džonis Vilbis]].
 
[[Kategorija:Renesansas]]