'''Simfonija Nr. 40 g-moll (K550)''' – austrų klasikinės muzikos kompozitoriaus [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mozarto]] [[simfonija]], parašyta 1788 metais. Tai viena iš žinomiausių V. A. Mocarto simfonijų.
V. A. Mocartas „Simfoniją Nr. 40“ parašė 1788 m. vasarą ir tai yra antra vėlyviausia jo parašyta simfonija (K550 pagal Kechelio katalogą), vėlesnė yra tik „[[Simfonija Nr. 41 (Mocartas)|Simfonija Nr. 41]]“ (K551)]]. Kūrinys atliepia V. A. Mocarto domėjimasi vokiečių „[[Audra ir veržimasis|Audros ir veržimosi]]“ estetiniu judėjimu, kas pasireiškė tamsesne ir stipresne simfonijos muzika, kartais muzikos garsais išreiškiamu pykčiu. Šio judėjimo paveiktas tuo pat metu simfonijas rašė [[Jozefas Haidnas|J. Haidnas]]. Tai yra tik viena iš tik dviejų V. A. Mocarto simfonijų, parašytų minorinėje tonacijoje. Be to, tuo metu V. A. Mocartas turėjo finansinių rūpesčių dėl menkesnės paklausos jo rečitaliams [[Viena|Vienoje]] ir tuo metu mirė jo mažametė duktė Tereza. Visgi liūdnumo ir rūstumo emocijos šioje simfonijoje dominuoja tik trumpai. V. A. Mocartas ją parašė kartu su 39-ąja ir 41-ąja simfonijomis tikriausiai planuodamas jas pristatyti koncertiniame ture Londone, kuris neįvyko.
