Mandala: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Psichoanalizė|Psichoanalitikas]] [[Karlas Gustavas Jungas]] laikė mandalą „pasąmoninio „aš“ atspindžiu“ ir manė, kad mandalų piešimas jam leidžia išsiaiškinti emocines problemas bei siekti asmenybės pilnatvės.<ref>Žr. ''C G Jung: Memories, Dreams, Reflections'', pp.186-197</ref> Jis kasdien savo bloknote nupiešdavo po mandalą, nes pamatė, kad kiekvienas piešinys atspindi jo vidinį gyvenimą tuo momentu. Jis pradėjo mandalą naudoti kaip priemonę fiksuoti savo „psichinę transformaciją“. K. Jungas mandalą vertino kaip [[archetipas|archetipinį]] modelį, kurio pagalba žmogus gali saugiai pažvelgti į savo [[pasąmonė|pasąmonę]], siekdamas rasti kelią į vidinės visatos centrą.<ref>http://www.netreach.net/~nhojem/jung.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130603102415/http://www.netreach.net/~nhojem/jung.htm |date=2013-06-03 }} K. Jungas apie mandalos poveikį</ref> Mandala padeda žmogui peržiūrėti, iš naujo pergrupuoti ir susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai yra išbarstyta aplink šį jo vidinį centrą. K. Jungas priėjo prie išvados, kad mandala gali padėti susisiekti su asmenybės centru siekiant pažinti kiekvieno asmens unikalų individualumą, ir šią idėją panaudojo savo gydymo praktikoje.