Chordiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 11:
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Chordiniai''' (''Chordata'') – [[gyvūnas|gyvūnų]] [[tipas]]. Labai didelė gyvūnų grupė, apimanti apie 40 tūkst. rūšių. Jiems būdinga dvišalė [[kūno simetrija]] ir [[celomas]]. Pagrindiniai chordinių gyvūnų požymiai yra šie:
#[[Chorda]] – stangri nugarinė styga, suteikianti atramą segemtuotiemssegmentuotiems liemens bei uodegos raumenims. Aukštesniesiems gyvūnams aplink chordą formuojasi [[stuburas]], sudarytas iš daugelio [[slankstelis|slankstelių]]. Atsiradus stuburui, chorda išnyksta.
#[[Centrinė nervų sistema]] – ją sudaro vamzdelio pavidalo darinys, esantis nugarinėje pusėje, virš chordos. Stuburinių nervinis vamzdelis priekinėje dalyje virto [[galvos smegenys|galvos smegenimis]] su 3 arba 5 smegenų skyriais.
#[[žiauna|Žiaunų]] aparatas – žemesnieji chordiniai, o taip pat žuvų bei varliagyvių [[lerva|lervos]] turi žiauninius plyšius, pro kuriuos pašalinamas įsiurbtas vanduo. Aukštesniųjų gyvūnų šis žiauninis aparatas modifikavosi ir virto ne tik [[kvėpavimo sistema|kvėpavimo]], bet ir košimo aparatu. Sausumos stuburinių gyvūnų kvėpavimo sistema tobulesnė, jie kvėpuoja [[plautis|plaučiais]], o žiauniniai plyšiai liko tik [[gemalas|gemalo]] stadijose.