Karadžiordžė Petrovičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 668 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
+šaltiniai
(atst.)
 
(+šaltiniai)
|herbas = [[Vaizdas:Coat_of_Arms_of_Karadjordje_(Colored).png|50px]]
|dinastija = [[Karadžiordževičiai|Karadžiordževičių dinastija]]
|gimė = {{Gimė|1768|911|1416}}
|gimimo vieta = Viševacas, [[Šumadija]], [[Osmanų imperija]]
|mirė = {{Mirė|1817|7|25|1768|9|14}}
|vikiteka=
}}
'''Džiordžė Petrovičius''' ({{sr|Đorđe Petrović; Ђорђе Петровић}}, g. [[1762]] m. Viševace, [[Rača]]; m. [[1817]] m. liepą Radovanėje, [[Velika Plana]]), vadintas '''''Karadžiordže''''' (''Карађорђе/Karađorđe'' – „Juodasis Jurgis“), buvo Pirmojo serbų sukilimo prieš [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]] 1804–1813 m. išrinktas vadas ir [[Karadžiordževičiai|Karadžiordževičių dinastijos]] įkūrėjas.
 
== Gyvenimas ==
D. Petrovičiaus protėviai buvo kilę iš dabartinės [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]. Džiordžė Petrovičius greičiausiai gimė 1762 1768 m. lapkričio 16 d. Viševace, [[Šumadija|Šumadijoje]].{{sfn|Johnson|2014|p=158}}{{efn|Nėra tiksliai žinoma, kada Karadžiordžė Petrovičius gimė. Vis tik, anot kai kurių istorikų, jo gimimo metais laikomi 1768 m.{{sfn|Stojančević|1982|p=23}}{{sfn|Mackenzie|1996a|p=211}}{{sfn|Jelavich|2000|p=29}}}} 1785 m. vedė Jeleną Jovanovič, su kuria po metų pabėgo į [[Sremas|Sremą]] dabartinėje [[Voivodina|Vojevodinoje]]. Ten jis įstojo savanoriu į Mihaljevičiaus savanorių pajėgas, kurios [[Rusijos-Turkijos karas (1787–1792 m.)|1787–1792 m. Rusijos-Turkijos kare]] kovojo [[Habsburgai|Habsburgų]] pusėje, čia įgijo karinės patirties.
 
Po Sistovos taikos grįžo į centrinę Serbiją ir prisijungė prie Lazos Dobričiaus ir Stanojės Glavašo [[haidukai|haidukų]]. Greitai D.Petrovičius pats tapo haidukų vadu, vadinamuoju [[harambaša]], ir turėjo surinkęs apie 100 karių būrį. Hadžis Mustafa Paša, kuris buvo paskirtas Belgrado pašaliko viziriu, laikėsi serbų atžvilgiu tolerantiškai ir amnestavo daugelį haidukų grupių, tarp jų ir Karadžiordžės, jiems suteikė ginklų. Po to D.Petrovičius ir jo būrys kovojo Hadžio Mustafos Pašos pusėje prieš Osmaną Pazvantohlu, kurį rėmė centrinėje Serbijoje dislokuoti [[janyčarai]]. Šiose 1796–1798 m. kovose D. Petrovičius ypač pasižymėjo. Tuomet jis greičiausiai gavo ir pravardę Karadžiordžė. Nors Pazvantohlu buvo nugalėtas, tačiau Belgrado paša Hadžis Mustafa 1802 m. buvo janyčarų nužudytas. Janyčarai centrinėje Serbijoje ėmė valdyti teroro priemonėmis. Tai paskatino 1803 m. serbus sukilti.
Po šios pergalės sukilėliai iš Konstantinopolio [[Sultonas|sultono]] gavo nurodymą sudėti ginklus ir pasiduoti naujai paskirtam [[paša]]i.
 
[[Vaizdas:Karadžiordžė.jpg|thumb|left|220px|Paminklas Karadžiordžei Petrovičiui Belgrade]]
1807 m. sudarė sąjungą su Rusija ir siekė Serbijos nepriklausomybės. 1808 m. Valstybės Taryba paskelbė Karadžiordžę pirmuoju ir aukščiausiuoju valstybės vadovu su paveldėjimo teise. Turkijai 1813 m. pažeidus [[Bukarešto taika|Bukarešto taiką]] ir pasiuntus kariuomenę į Serbiją, pabėgo į Austriją, vėliau į Rusiją ([[Besarabija|Besarabiją]]). 1817 m. padedamas graikų heterijos, kuri mėgino sukelti bendrą krikščionių sukilimą prieš turkus, slapta grįžo į Serbiją. 1817 m. nužudytas politinio varžovo kunigaikščio [[Milošas Obrenovičius|Milošo Obrenovičiaus]] įsakymu.<ref>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/karadziordze/ Karadžiordžė]}}</ref>
 
== Pastabos ==
[[Vaizdas:Karadžiordžė.jpg|thumb|left|220px|Paminklas Karadžiordžei Petrovičiui Belgrade]]
{{notelist|40em}}
 
== Išnašos ==
{{išn|3}}
 
== Šaltiniai ==
* {{cite book |last1=Jelavich |first1=Charles |last2=Jelavich |first2=Barbara |author-link2=Barbara Jelavich |year=2000 |title=The Establishment of the Balkan National States, 1804–1920 |volume=8 |edition=4th |publisher=University of Washington Press |location=Seattle, Washington |isbn=978-0-29580-360-9 |url=https://books.google.com/books?id=LBYriPYyfUoC }}
{{išn}}
* {{cite book |last=Johnson |first=Michael D. |editor-last=Hall |editor-first=Richard C. |year=2014 |title=War in the Balkans: An Encyclopedic History from the Fall of the Ottoman Empire to the Breakup of Yugoslavia |chapter=Karađorde Petrović |publisher=ABC-CLIO |location=Santa Barbara, California |isbn=978-1-61069-031-7 |url=https://books.google.com/books?id=wy3TBAAAQBAJ |pages=159–160 }}
* {{cite book |last=Mackenzie |first=David |year=1996a |title=Violent Solutions: Revolutions, Nationalism, and Secret Societies in Europe to 1918 |publisher=University Press of America |location=Lanham, Maryland |isbn=978-0-76180-399-7 }}
* {{cite book |last=Stojančević |first=Vladimir |editor-last=Vucinich |editor-first= Wayne S. |year=1982 |title=The First Serbian Uprising, 1804–1813 |chapter=Karadjordje and Serbia in His Time |series=War and Society in East Central Europe |publisher=Columbia University Press |location=New York |isbn=978-0-930888-15-2 |pages=23–40 }}
 
[[Kategorija:Karadžiordževičiai]]
46 789

pakeitimai