12:08, 12 sausio 2021 versija taisyti Nestea (aptarimas \| indėlis) 50 513 keitimai S vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		23:37, 19 sausio 2021 versija taisyti anuliuoti Martynas Patasius (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 12 343 keitimai Perrašyta pagal rimtesnius šaltinius... Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Slidi nuokalnė''' – [[Argumentas (logika)\|argumento]] tipas, kai pasisakoma prieš pasiūlymą, nurodant seką tolesnių veiksmų, kurie iš pradžių atrodo nesvarbūs, bet veda prie rimtų nepageidaujamų pasekmių; be to, vis sunkiau jiems priešintis, ir nuo kažkurio sunkiai nustatomo momento priešinimasis pasidarytų pernelyg sunkus.<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument">D. Walton „The Basic Slippery Slope Argument“ // „Informal Logic“, University of Windsor Leddy Library, 2015, t. 35, nr. 3, 273-311 psl., https://doi.org/10.22329/il.v35i3.4286</ref> {{quote box\|width = 30% \|quote = "Turime vengti to ar kito,– dažnai sakoma,– nes jei nevengsim, būsime logiškai priversti daryti kažką kitą, kas visiškai absurdiška ir nepageidautina. Jei pasuksime tuo ar kitu keliu be žinojimo kur turėtume sustoti, nebus priežasties liautis nesvarbu kur ir pabaigsime veiksmais bei požiūriais dėl kurių visi sutariam jog nepageidaujami ar neteisingi. "\|source=Alfred Sidgwick, 1910<ref name="sidgwick"/>}} '''Slidi nuokalnė''' – [[Logika\|loginė]] [[argumentacijos klaida]], kai sakoma jog palyginus nedidelį žingsnį nepageidaujama kryptimi greičiausiai seks kiti panašūs, vis didesnio masto, viskam užsibaigiant itin dideliu (dažniausiai nepageidautinu) galutiniu rezultatu.<ref>{{cite web \|date=July 19, 2007 \|title=Learning to reason clearly by understanding logical fallacies \|website=makethestand.com \|url= http://makethestand.com/ftopict-353.html \|archive-url= https://web.archive.org/web/20120220014717/http://makethestand.com/ftopict-353.html \|archive-date=February 20, 2012 \|access-date=February 20, 2012}}</ref> Argumento esmė yra tvirtinimas, jog pirmasis nedidelis įvykis, sprendimas ar poelgis greičiausiai turės nenumatytas pasekmes, kurių oponentas dažnai ir nesiekia. Ji artima [[vientisumo argumentas\|vientisumo argumentui]] ({{en\|continuum falacy}}), kuriame ignoruojama pusiausvyros, tarpinio sprendimo stabiliumo galimybė, tariant jog galimi tik du kraštutiniai variantai. Vokiškai vadinama ''užtvankos griūtimi'' ({{de\|Dammbruchargument}}) – vandens užtvanka iš tiesų griūva panašiai. Svarbi argumento dalis yra tvirtinimas, jog nėra aiškios vietos, kur būtų galima sustoti pakeliui. [[Douglas Walton\|Duglas Voltonas]] yra aprašęs bazinę tokio argumento schemą. Joje naudojami šie teiginiai:<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument"/> Skiriama ''priežastinė'' slidi nuokalnė, kuomet teigiama jog pradiniai įvykiai bus vėlesnių įvykių priežastis bei ''sprendžiamoji'', kuomet tariama jog vieną sprendimą priėmęs žmogus greičiausiai netrukus priims ir kitą kažkuo panašų. Kartais argumentas pateikiamas sutrumpintai, kaip [[entymema]], pavyzdžiui, praleidžiant pačią veiksmų seką, nurodant tik pradinį ir galinį žingsnius.<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument"/> Tokiu atveju gali būti sunku nustatyti, ar tai yra slidžios nuokalnės argumentas, ar tiesiog argumentas į nepageidaujamas pasekmes.<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument"/> Ši klaida greičiausiai pirmiausia buvo aprašyta Alfred Sidgwick maždaug 1910 m.<ref name="sidgwick">{{cite book \|last=Sidgwick \|first=Alfred \|title=The application of logic \|location=London \|publisher=MacMillan and Co. \|year=1910 \|page=40 \|url=https://www.archive.org/stream/applicationoflog00sidgiala?ref=ol#page/40/mode/2up \|access-date=2017-03-16 }}</ref> Pirmas autorius, aprašęs slidžios nuokalnės argumentą, buvo [[Alfred Sidgwick\|Alfredas Sidžvikas]].<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument"/> Vėliau logikos vadovėliuose slidžios nuokalnės argumentai paprastai būdavo aprašomi prie [[Argumentacijos klaida\|argumentavimo klaidų]], kartais taip pat paminint, kad jie ne visada klaidingi.<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument"/> Pastebėta, kad dažnai pradedantieji linkę bet kurį argumentą, nurodantį nepageidautinas pasekmes, apibūdinti kaip slidžios nuokalnės argumentą, tuo sudarydami vaizdą, kad padaryta loginė klaida, bei skatindami pateikusį argumentą gintis.<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument"/> Duglaso Voltono teigimu, nuomonė, kad slidžios nuokalnės argumentai klaidingi, susidaryti dėl trijų pagrindinių priežasčių: dėl to, kad slidžios nuokalnės argumentai nukreipti į tolimą ateitį ir reikalauja ilgalaikio planavimo, dėl to, kad slidžios nuokalnės argumentai yra sudėtingi, ir dėl to, kad jie dažnai siejami su emocionaliomis diskusijomis.<ref name="Walton_2015_TheBasicSlipperySlopeArgument"/> ~~== Kontrargumentacija ==~~ Kiekvienam nepageidaujamų įvykių grandinėje esančiam atvejui reikalingi nepriklausomi argumentai jog jis bus ankstesnio grandinės įvykio pasekmė.<ref name="Damer 1995">{{cite book \| last=Damer \| first=T. Edward \| title=Attacking faulty reasoning: a practical guide to fallacy-free arguments \| publisher=Wadsworth Pub. Co \| location=Belmont, Calif \| year=1995 \| isbn=978-0-534-21750-1}}</ref> Slidžios nuokalnės argumentas paprastai pateikiamas labai emociškai, ''[[raudona silkė\|raudonos silkės]]'' metodu bandant atitraukti dėmesį nuo tokio detalaus nagrinėjimo. [[Eugene Volokh\|Eugenas Volochas]] išskiria keletą slidžių nuokalnių (tiksliau, mechanizmų, kurie gali jas sukelti) rūšių.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope">E. Volokh „Mechanisms of the Slippery Slope“ // Harvard Law Review, JSTOR, 2003, t. 116, 1026-1137 psl. https://doi.org/10.2307/1342743, [https://www2.law.ucla.edu/volokh/slippery.pdf]</ref> Viena iš jų yra kaštus mažinanti slidi nuokalnė, kai sprendimas palengvina tolesnio sprendimo veikimą (sumažina kaštus).<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> Kita, ankstesniosios apibendrinimas, yra daugelio prioritetų maksimumų slidi nuokalnė, kai tarpinė pozicija yra nestabili dėl to, kad įvairių grupių prioritetai turi keletą lokalių maksimumų.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> Jos porūšiai yra lygybės slidi nuokalnė (kai tarpinė pozicija atrodo neteisingai diskriminacinė), administracinių kaštų slidi nuokalnė (kai tarpinė pozicija nepriimtina, nes jos administravimas daug kainuoja), slidi nuokalnė dėl tarpinės pozicijos neteisėtumo.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> Trečias variantas yra nusiteikimo slidi nuokalnė, kai veiksmas pakeičia nusiteikimą kitų veiksmų atžvilgiu.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> Ketvirtas variantas yra smulkių pokyčių slidi nuokalnė, kai kiekvienas atskiras pokytis atrodo pernelyg smulkus, kad išprovokuotų stiprų pasipriešinimą.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> Penktas variantas yra politinės galios slidi nuokalnė, kai vienas veiksmas sustiprina [[interesų grupė\|interesų grupę]], kuri pasisakytų už kitą veiksmą.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> Šeštas variantas yra politinio judesio kiekio slidi nuokalnė, kai vienas veiksmas sudaro vaizdą, kad tolesnis veiksmas irgi susilauktų palaikymo.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> Eugeno Volocho teigimu, viena iš racionalių reakcijų į galimą slidžią nuokalnę gali būti ir ad hominem euristika (gimininga [[argumentas prieš žmogų\|argumentui prieš žmogų]]), kai priešinamasi tokiems veiksmams, kuriuos palaiko tie, kurie palaiko ir tolesnius veiksmus.<ref name="Volokh_2003_MechanismsOfTheSlipperySlope"/> ~~== Pavyzdžiai ==~~ * Lietuviška patarlė: ''Leisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips.'' == Šaltiniai == {{išn}} ~~== Taip pat skaitykite ==~~ * [[Apeliavimas į tikimybę]] * [[Argumentas iš pasekmių]] * [[Konjunkcijos klaida]] * [[Netikrasis kompromisas]] [[Kategorija:Argumentacijos klaidos]]

Slidi nuokalnė: Skirtumas tarp puslapio versijų