|
'''Siuita''' – [[muzika|muzikinis]] [[žanras]], kai pagal vieną tematiką skamba keletas kūrinių, dažniausiai vienam instrumentui. Tai ciklinis muzikos kūrinys, kurį sudaro kelios skirtingo pobūdžio, tempo ir ritmo dalys, siejamos bendro turinio. XVI a siuitą sudarydavo du [[šokis|šokiai]]: lėta pavana ir judresnė galjarda; XVII–XVIII a. siuitą sudarydavo keturios dalys (vokiečių [[alemanda]], prancūzų [[kurante]], ispanų [[sarabanda]], anglų [[žiga]]).<ref>{{BSE|25||Сюита}}</ref>
'''Siuita''' – '''Moters [[lytiniai organai]]''' skiriami į vidinius ir išorinius:
Žodis kilęs iš {{Fr|suite}} 'eilė, seka'.
* vidiniams priklauso [[Kiaušidė|kiaušidės]] ([[Lytinė liauka|lytinės liaukos]], kuriose gaminasi [[Lytinė ląstelė|lytinės ląstelės]]), [[Makštis (lytinis organas)|makštis]], lytiniai takai ([[Kiaušintakis|kiaušintakiai]], kuriuose įvyksta [[apvaisinimas]]), [[gimda]], kurioje išnešiojamas [[Vaisius (gimdoje)|vaisius]], bei [[pridėtinės lytinės liaukos]], išskiriančios įvairius drėkinančius skysčius;
* išoriniai moters lytiniai organai vadinami [[vulva]], ir jos sričiai priskiriama: [[gakta]], [[lytinės lūpos]], [[varputė]], [[makšties prieangis]] ir [[Bartolino liaukos]].
Skiriami du siuitos tipai: senovinė ir naujoji siuita. Senovine, arba šokių siuita, vadinamas ankstyviausias, baroko epochai būdingas siuitos tipas. Joje gretinami įvairūs to laikotarpio šokiai. Siuitos dalys būna kontrastiško tempo, metro, ritminio piešinio, muzikos charakterio. Jas vienija bendra [[tonacija]] ir giminingas tematizmas. Senovinė siuita buvo pagrįsta skirtingų tautų keturiais [[šokis|šokiais]], einančiais tam tikra tvarka.
Vidiniai lytiniai organai yra dauginimosi sistemos organai. Per juos atliekamas [[lytinis aktas]], juose subręsta [[kiaušialąstė]], įvyksta [[apvaisinimas]], [[Gemalas|gemalo]] ir vaisiaus vystymasis. [[Gimdymas|Gimdymo]] metu per moters lytinius organus išstumiamas vaisius su visais jo embrioniniais dariniais (visų pirma [[placenta]]). Riba tarp moters vidinių ir išorinių lyties organų yra [[mergystės plėvė]], o pradėjus lytinį gyvenimą – plėvės likučiai.
Naujoji siuita susiklostė XIX a., [[romantizmas|romantizmo]] epochoje. Ji įvairesnė, laisvesnės formos. Joje gretinami skirtingų žanrų epizodai.<ref>{{VLE|21|||siuita}}</ref>
[[Vulva|Išoriniai lytiniai organai]] yra gerai aprūpinami [[Kraujas|krauju]], juose yra daug nervinių galūnių, tai su lytiniu geismu susiję ir organai. Dažnai, juose yra jautriausios moters [[Erogeninė zona|erogeninės zonos]]. Jų stimuliavimas skatina makšties sienelių sudrėkimą ([[Makšties lubrikacija|makšties lubrikaciją]]), mažųjų lytinių lūpų ir varputės padidėjimą, laisvesnį įėjimą makštin. Visa tai dar labiau sustiprina vulvos jaudrumą ir suteikia [[Lytinis susijaudinimas|lytinio susijaudinimo]] pojūtį.
Raukšlės tarp lytinių lūpų, palei varputę ir makšties prieangį – tai vietos, kurios nusėda [[Šlapimas|šlapimo]] ir lytinių išskyrų likučiai, ir jie gali sukelti aštrų nemalonų kvapą, nemalonius pojūčius, o kartais – net būti [[Uždegimas|uždegimo]] priežastimi. Todėl vulvos plovimas yra būtina [[Lytinė higiena|lytinės higienos]] sudedamoji dalis.
== Šaltiniai ==
|
