00:36, 19 sausio 2021 versija taisyti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 205 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:40, 19 sausio 2021 versija taisyti anuliuoti Vaidila (aptarimas \| indėlis) 55 205 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: Pasakos tyrinėjamos kultūrologų, [[sociologija\|sociologų]] ir [[psichologija\|psichologų]]. [[Folkloristika\|Folkloristai]] niekada nelaikė šio žanro ugdomosios, etinės paskirties pagrindine. Pasakos vien tiktai vaikų žanru tapo sunykus natūraliai pasakojimo tradicijai, pradėjus jas užrašinėti. Jose dažnai pasitaiko pernelyg žiaurių, neestetiškų vaizdų, paveldėtų dar iš tų laikų, kai šie kūriniai buvo suaugusiųjų pasakojimų repertuaro dalis. Psichoanalitikai tyrinėja teigiamą ir neigiamą pasakų įtaką vaikams, psichologinius pasakos aspektus. Kartais pasakos traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys ar mažus vaikus bauginantys kūriniai, tačiau dažniausiai pabrėžiama pasakų moralinio ugdymo vertė.<ref name="Ker">Kerbelytė, Bronislava. Tautosakos poetika: mokymo priemonė etnologijos specialybės studentams. Kaunas: VDU leidykla, 2005, p. 152-168. [https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/252/1/ISBN9955120800.pdf PDF]</ref><ref>Šlekonytė, Jūratė. Ar mums reikia pasakų? Atsakymą duoda Bruno Bettelheimas: recenzija. Tautosakos darbai, 2018, 55, p. 223-229. [https://www.lituanistika.lt/content/80992 LDB] [http://www.llti.lt/failai/TD55_internetui-223-229(1).pdf PDF]</ref><ref name="Sad">Sadauskienė, Jurga. Žmonės ir gyvūnai lietuvių pasakose: didaktiniai ir psichologiniai aspektai. Tautosakos darbai, 2018, 56, p. 59-83. [https://www.lituanistika.lt/content/77550 LDB] [http://www.llti.lt/failai/TD56-49-73.pdf PDF]</ref> Kulturinių studijų ([[etnologija\|etnologų]], [[antropologija\|antropologų]]) tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. Mitai virsta pasakomis kuomet nutraukiamas [[mitas\|mito]] ir [[ritualas\|ritualo]] ~~tiesioginio~~tiesioginis ryšis. Gausu tyrinėjimų, skirtų pasakos ir mito santykiui, pasakų simbolių, motyvų, siužetų, struktūros sąsajoms su [[iniciacija\|įšventinimų]] ritualais. Stebuklinių pasakų veikėjų demitologizacija siejama su jų antropomorfizacija (gyvūnų bei gamtos objektų [[personifikacija]]). Pasakos apie gyvūnus ir dalies stebuklinių pasakų fantastinių elementų kilmė siejama su [[totemizmas\|totemistinėmis]], [[animizmas\|animistinėmis]], [[šamanizmas\|šamanistinėmis]] pažiūromis. Toteminių personažų desakralizavimas išsaugant jų zoomorfiškumą galėjo būti viena prielaidų pasakų apie gyvūnus formavimuisi.<ref name="VLE"/><ref name="Sad"/><ref name="Ker"/> == Išnašos ==

Pasaka: Skirtumas tarp puslapio versijų