Vėjo jėgainė: Skirtumas tarp puslapio versijų

910 pridėta baitų ,  prieš 1 mėnesį
nėra keitimo aprašymo
{{Atsinaujinantys energijos šaltiniai}}
[[Vaizdas:Vejo jegaine, 2006-09-02.jpg|thumb|200px215px|Vėjo jėgainė Lietuvoje]]
'''Vėjo jėgainė''' – energijos rūšies keitimo įtaisas, [[generatorius]], verčiantis [[kinetinė energija|kinetinę]] [[Vėjo energija|vėjo energiją]] į [[elektra|elektros energiją]].
 
Vėjo turbinos gaminamos vertikaliomis ir horizontaliomis ašimis. Mažiausios turbinos naudojamos tokioms reikmėms kaip akumuliatorių įkrovimas pagalbinei valčių ar priekabų energijai ar eismo įspėjamiesiems ženklams. Didesnės turbinos gali būti naudojamos buitiniam energijos tiekimui, pagaminta elektros energija parduodama elektros energijos tiekėjui per elektros tinklą. Didelės vėjo jėgainės, tampa vis svarbesniu atsinaujinančios energijos šaltiniu, daugelis šalių jas naudoja, siekdamos sumažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Viename vertinime teigiama, kad nuo 2009 m. palyginus su fotovoltiniais, hidro, geoterminiais, anglies ir dujų elektros gamybos būdais, energija gaunama naudojant vėją santykiniai turi mažiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mažiausią vandens suvartojimo poreikį ir palankiausią socialinį poveikį. <ref>https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1364032108000555?via%3Dihub</ref>
 
== Istorija ==
Pirmoji jėgainė buvo išrasta [[1888]] metaism. Jos išradėjas yra Charles‘as[[Charles F. Brush‘as Brush]]. Ši vėjo jėgainė turėjo net 144 mentes, kurios buvo medinės, ir toks įrenginys galėjo generuoti 12 kW galią.
 
Iki [[XX amžiaus 4-asis dešimtmetis|XX a. 4-ojo dešimtmečio]] vidurio daugelis Amerikos kaimiškų vietovių priklausė nuo vėjo energijos. Tai buvo vienintelis elektros energijos šaltinis. Tokios turbinos buvo prieinamos ir ekonomiškai naudingos. Jos buvo ypač naudingos nutolusioms vietoms, į kurias tiekti elektros energiją kitaip nebuvo galimybės.
 
Visose Jungtinėse Amerikos Valstijose išsiplėtus elektros linijoms, kaimiškose vietose esančios vėjo jėgainės išnyko, o vėjo energetika tapo praeitimi. Tik pastaraisiais dešimtmečiais imta vėl aktyviai domėtis vėjo energetika. <ref>http://www.thirdplanetwind.com/energy/history.aspx</ref>
 
== Tipai ==
== Vėjo jėgainės Lietuvoje ==
Vėjo jėgainės pagal konstrukciją skirstomos į du tipus:
2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (1453 GWh) elektros energijos: 28% daugiau nei 2018 m., kai vėjo elektrinės pagamino 1,14 TWh (1139 GWh). Tai yra 13% galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Bendrai atsinaujinantys energijos šaltiniai 2018 m. pagamino 2,9 TWh elektros energijos – 26% galutinio elektros energijos suvartojimo.
 
* horizontalios ašies,
Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. „Litgrid“ duomenimis, kartu su mažosiomis vėjo jėgainėmis, Lietuvoje iš viso instaliuota 533 MW galios elektrinių. <ref>https://lvea.lt/statistika/</ref>
* vertikalios ašies.
 
'''Vertikalios ašies''' vėjo jėgainės jau buvo žinomos Mesopotamijoje. Šias turbinas rekomenduojama įrengti tose vietovėse, kuriose gyvenamieji pastatai yra arti vienas kito, kadangi jėgainių darbo metu keliamas triukšmas yra mažesnis ir nesijaučia jokios vibracijos. Be to, jas lengva montuoti ir eksploatuoti, jų nereikia orientuoti pagal vėjo kryptį. Tačiau vertikalios vėjo jėgainės nepasižymi dideliu naudingumo koeficientu, nuo kurio priklauso pagaminamos elektros savikaina. Be to, norint paleisti šias elektrines reikalinga papildoma energija, dėl savo konstrukcijos jos yra lėtaeigės ir negali būti tokios aukštos kaip horizontalios jėgainės.
== Vėjo jėgainės Europoje ==
2019 metais Europoje buvo instaliuota 15,4 GW galios naujų vėjo elektrinių: 11,8 GW iš jų – sausumoje, o 3,6 GW – jūroje.
 
Vėjo jėgainės, kurios sukasi ant '''horizontalios ašies''', yra plačiausiai naudojamos. Dėl savo konstrukcijos jos yra greitaeigės, mažesnio svorio, jėgainės turbiną galima iškelti aukštai. Be to, vieno instaliuoto kilovato kaina yra mažesnė negu vertikalios ašies jėgainių. Tačiau trūkumas tas, kad jų negalima statyti arti gyvenamųjų pastatų, aukštus bokštus sudėtinga transportuoti, o vėjo turbinas  – įdiegti.
Daugiausia naujų vėjo jėgainių 2019 metais iškilo Jungtinėje Karalystėje – 2,4 GW (sausumoje ir jūroje), Ispanijoje – 2,3 GW (sausumoje), Vokietijoje – 2,2 GW (sausumoje ir jūroje), Švedijoje – 1,6 GW (sausumoje), Prancūzijoje – 1,3 GW (sausumoje). Pirmosiose keturiose valstybėse instaliuotos vėjo jėgainės sudarė daugiau nei pusę – 55 proc. – visoje Europoje instaliuotų vėjo jėgainių.
 
Vėjo jėgainės pagal paskirtį ir galingumą skirstomos į:
Už Europos Sąjungos ribų 2019 metais nuo 600 iki 800 MW naujų elektrinių 2019 m. instaliavo Norvegija, Turkija ir Ukraina.
* pramonines (daugiau kaip 250 kW),
* vidutines (nuo 50 kW iki 250 kW),
* asmenines (nuo 0,1 kW iki 50 kW). <ref>http://energetikosabc.lt/lt/atsinaujinantys-istekliai/kas-yra-vejo-energija/162</ref>
 
== Vėjo jėgainės Lietuvoje ==
2019 metais Europoje instaliuota 27 proc. daugiau naujų vėjo jėgainių nei 2018-aisiais. Tačiau norint įgyvendinti [https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt Europos Žaliajame susitarime] iškeltus tikslus, vėjo energetikos plėtra turėtų būti dar spartesnė. Europoje turėtų būti instaliuojama dvigubai daugiau naujų vėjo jėgainių nei 2019-aisiais, augimas turėtų būti fiksuojamas tiek sausumoje, tiek ir jūroje.
2019  m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (1453 GWh) elektros energijos: 28 % daugiau nei 2018  m., kai vėjo elektrinės pagamino 1,14 TWh (1139 GWh). Tai yra 13 % galutinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Bendrai atsinaujinantys energijos šaltiniai 2018  m. pagamino 2,9 TWh elektros energijos  – 26 % galutinio elektros energijos suvartojimo.
 
Lietuvoje visošiuo Europojemetu veikia 20523 GW[[vėjo galiosjėgainių parkas|vėjo jėgainių. Daugiausiaparkai]],instaliuotagalia Vokietijojekartu (61sudėjus GW),siekia Ispanijoje480 (26 GW), Jungtinėje KaralystėjeMW. (24„[[Litgrid]]“ GW)duomenimis, Prancūzijojekartu (17su GW)mažosiomis irvėjo Italijojejėgainėmis, (11Lietuvoje GW). Taigi paminėtose šalyseviso instaliuota apie533 duMW trečdalius Europoje esančių vėjo jėgainių, kitoms regiono valstybėms atitenka likęsgalios trečdaliselektrinių.<ref>https://lvea.lt/statistika/</ref>
 
== Vėjo jėgainiųjėgainės skirstymasEuropoje ==
2019 metaism. Europoje buvo instaliuota 15,4 GW galios naujų vėjo elektrinių: 11,8 GW iš jų  – sausumoje, o 3,6 GW  – jūroje.
Vėjo jėgainės pagal konstrukciją skirstomos į du tipus:
 
Daugiausia naujų vėjo jėgainių 2019 metaism. iškilo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje ]] – 2,4 GW (sausumoje ir jūroje), [[Ispanija|Ispanijoje ]] – 2,3 GW (sausumoje), [[Vokietija|Vokietijoje ]] – 2,2 GW (sausumoje ir jūroje), [[Švedija|Švedijoje]] – 1,6 GW (sausumoje), [[Prancūzija|Prancūzijoje]] – 1,3 GW (sausumoje). Pirmosiose keturiose valstybėse instaliuotos vėjo jėgainės sudarė daugiau nei pusę  – 55 proc.  – visoje Europoje instaliuotų vėjo jėgainių.
* horizontalios ašies,
* vertikalios ašies.
 
[[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] ribų 2019 metais nuo 600 iki 800 MW naujų elektrinių 2019  m. instaliavo [[Norvegija]], [[Turkija]] ir [[Ukraina]].
'''Vertikalios ašies''' vėjo jėgainės jau buvo žinomos Mesopotamijoje. Šias turbinas rekomenduojama įrengti tose vietovėse, kuriose gyvenamieji pastatai yra arti vienas kito, kadangi jėgainių darbo metu keliamas triukšmas yra mažesnis ir nesijaučia jokios vibracijos. Be to, jas lengva montuoti ir eksploatuoti, jų nereikia orientuoti pagal vėjo kryptį. Tačiau vertikalios vėjo jėgainės nepasižymi dideliu naudingumo koeficientu, nuo kurio priklauso pagaminamos elektros savikaina. Be to, norint paleisti šias elektrines reikalinga papildoma energija, dėl savo konstrukcijos jos yra lėtaeigės ir negali būti tokios aukštos kaip horizontalios jėgainės.
 
2019 metaism. Europoje instaliuota 27 proc. daugiau naujų vėjo jėgainių nei 2018-aisiais. Tačiau norint įgyvendinti [https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt Europos Žaliajame susitarime] iškeltus tikslus, vėjo energetikos plėtra turėtų būti dar spartesnė. Europoje turėtų būti instaliuojama dvigubai daugiau naujų vėjo jėgainių nei 2019-aisiais, augimas turėtų būti fiksuojamas tiek sausumoje, tiek ir jūroje.
Vėjo jėgainės, kurios sukasi ant '''horizontalios ašies''', yra plačiausiai naudojamos. Dėl savo konstrukcijos jos yra greitaeigės, mažesnio svorio, jėgainės turbiną galima iškelti aukštai. Be to, vieno instaliuoto kilovato kaina yra mažesnė negu vertikalios ašies jėgainių. Tačiau trūkumas tas, kad jų negalima statyti arti gyvenamųjų pastatų, aukštus bokštus sudėtinga transportuoti, o vėjo turbinas – įdiegti.
 
Iš viso Europoje veikia 205 GW galios vėjo jėgainių. Daugiausia jų instaliuota Vokietijoje (61 GW), Ispanijoje (26 GW), Jungtinėje Karalystėje (24 GW), Prancūzijoje (17 GW) ir Italijoje (11 GW). Taigi paminėtose šalyse instaliuota apie du trečdalius Europoje esančių vėjo jėgainių, kitoms regiono valstybėms atitenka likęs trečdalis.<ref>https://lvea.lt/statistika/</ref>
 
== Poveikis aplinkai ==
Vėjo jėgainės pagal paskirtį ir galingumą skirstomos į:
Didelės vėjo jėgainės, tampa vis svarbesniu [[atsinaujinanti energija|atsinaujinančios energijos]] šaltiniu, daugelis šalių jas naudoja, siekdamos sumažinti energetinę priklausomybę nuo [[iškastinis kuras|iškastinio kuro]]. Viename vertinime teigiama, kad nuo 2009 m. palyginus su fotovoltiniais, hidro, geoterminiais, anglies ir dujų elektros gamybos būdais, energija gaunama naudojant vėją santykiniai turi mažiausią [[šiltnamio dujos|šiltnamio efektą sukeliančių dujų]] kiekį, mažiausią vandens suvartojimo poreikį ir palankiausią socialinį poveikį.<ref>https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1364032108000555?via%3Dihub</ref> Tačiau yra nuomonių, jog didelės vėjo jėgainės, ypač jų parkai, darko kraštovaizdį, kelia grėsmę paukščiams, šikšnosparniams,<ref>[https://www1.eere.energy.gov/wind/pdfs/birds_and_bats_fact_sheet.pdf „Wind Turbine Interactions with Birds, Bats, and their Habitats:A Summary of Research Results and Priority Questions“]</ref>, šalia vėjo jėgainių gyvenantys žmonės yra nuolat veikiami iki 45 dB garso, kuris didina stresą, kelia nemigą ir taip veikia sveikatą.<ref>Gohlke, Julia M.; Hrynkow, Sharon H.; Portier, Christopher J. (2008). „[https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2430245 Health, Economy, and Environment: Sustainable Energy Choices for a Nation]“. Environmental Health Perspectives. 116 (6): A236–7. </ref>
 
* pramonines (daugiau kaip 250 kW),
* vidutines (nuo 50 kW iki 250 kW),
* asmenines (nuo 0,1 kW iki 50 kW). <ref>http://energetikosabc.lt/lt/atsinaujinantys-istekliai/kas-yra-vejo-energija/162</ref>
 
== Galerija ==
<gallery>
File:Wind turbine 1888 Charles Brush.jpg|Pirmoji pasaulyje (1888 m.) automatinė vėjo turbina [[Klyvlendas|Klyvlende]]. Aukštis - 18 m, galia - 12 kW
File:Windmills D1-D4 (Thornton Bank).jpg|Horizontaliosios ašies vėjo turbinos [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūroje]]
File:Quebecturbine.JPG|Vertikaliosios ašies vėjo turbina
 
== Nuorodos ==
{{Reflist|https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1364032108000555?via%3Dihub}}{{Commonscat|Wind turbine}}
{{Reflist|https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1364032108000555?via%3Dihub}}
 
 
{{mechanika-stub}}
 
[[Kategorija:Vėjo jėgainės| ]]
36 379

pakeitimai