Išprievartavimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas]] apibrėžia, kad išžaginimas yra toks lytinis nusikaltimas, kurio metu santykiaujama vaginaliniu būdu, o visi kiti seksualinės aistros tenkinimo būdai priskiriami seksualiniam prievartavimui.<ref>{{VLE|VIII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/iszaginimas/ Išžaginimas]}}</ref>

 

 

Kai kurios moterys dėl išprievartavimo išvis nesikreipia į [[teisėsauga|teisėsaugą]] dėl [[gėda|gėdos]], nenorėdamos turėti kontaktų su prievartautoju, ypač tuomet, kai prievartautojas pažįstamas, taip pat bijodamos [[kerštas|keršto]], jausdamosi pačios kaltos dėl įvykusio išprievartavimo (pavyzdžiui, jeigu jos nesipriešino), nenorėdamos kreiptis dėl savo asmeninių reikalų (lytinį gyvenimą daugelis žmonių vertina kaip asmeninį gyvenimą, apie kurį kitiems nepasakojama). Tvirkinami [[nepilnametis|nepilnamečiai]] ypač bijo kreiptis dėl pagalbos – tiek nežinodami savo teisių, tiek bijodami bendraamžių stigmos bei paties prievartautojo. Ištekėjusios moterys, patiriančios seksualinę prievartą namuose nuo sutuoktinio, gali ir nesikreipti į teisėsaugos organus dėl įvairių priežasčių (bijodamos būti išvarytos iš namų, su jomis gali būti fiziškai susidorota). Iki XX a. antrosios pusės JAV ir kitose šalyse išprievartavimas santuokoje nebuvo laikomas nusikaltimu, laikant, kad [[santuoka]] kaip tokia apima sutikimą lytiniams santykiams kada panorėjus.<ref>{{Cite web |url=http://time.com/3975175/-rape-case-history/ |title=When Rape First Became a Crime in the U.S. |last=Rothman |first=Lily |website=Time|access-date=2017-09-08}}</ref>