Termometras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „thumb|220px|Gyvsidabrinis termometras {{Išnašos}} Kategorija:Matavimo prietaisai Kategorija:Laboratorinė techn...“ Žymos: Pakeista Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 83.181.104.242 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Clinical thermometer 38.7.JPG|thumb|220px|Gyvsidabrinis termometras]]
'''Termometras''' – prietaisas matuojantis [[Temperatūra|temperatūrą]]. Žodis ''termometras'' kilo iš dviejų [[graikų kalba|graikų kalbos]] žodžių: ''thermo'' – šiluma ir ''meter'' – matas.
Kad termometras gerai veiktų, jo [[šiluminė talpa]] turi būti mažesnė už objekto, kurio temperatūrą norima išmatuoti. Kadangi priešingu atveju [[Matavimas|matavimo]] veiksmas gali pakeisti paties objekto temperatūrą.<ref name="BlundellBlundell2006">{{citation|last1=Blundell|first1=Stephen|last2=Blundell|first2=Katherine M.|title=Concepts in Thermal Physics|url=http://books.google.com/books?id=vuBHXwAACAAJ|year=2006|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-856769-1|page=31}}</ref>
== Termometro istorija ==
Iki termometro išradimo žmonės apie temperatūrą galėdavo pasakyti tik tai, jog yra šalta arba karšta.
=== Galilėjaus orinis termoskopas ===
Termometrą išrado [[Galileo Galilėjus]] [[1592]] m. Pirmasis termometras dar buvo be [[skalė]]s ir pavadintas termoskopu.<ref>KARAZIJA, Romualdas. ''Įžymūs fizikai ir jų atradimai.'' Kaunas: Šviesa, 2002, 22 p. ISBN 5-430-03260-3.</ref> Termoskopą sudarė nedidelis tuščiaviduris stiklinis rutulys (apie 8 mm skersmens), kurio atviras galas buvo prilydytas prie [[stiklas|stiklinio]] vamzdelio (apie 1 mm skersmens). Rutulį įkaitinus laisvas vamzdelio galas patalpinamas į vandenį. Rutuliui vėstant mažėja jo viduje esančio oro slėgis, todėl vanduo, veikiamas išorinio atmosferos slėgio ima kilti į viršų. Todėl mažėjant temperatūrai vanduo vamzdeliu kildavo į viršų, o temperatūrai didėjant – leisdavosi žemyn. Toks termometras galėjo veikti tik esant teigiamai temperatūrai.
Vėliau [[Florencija|Florencijos]] mokslininkai dar patobulino šį Galilėjaus termoskopą – pagamino paprastą skalę ir išsiurbė iš rutulio orą.
=== Toričelio spiritinis termoskopas ===
XVII amžiuje Florencijos mokslininkas Toričelis (''Torricelli'') orinį termoskopą pakeitė į spiritinį. Įrenginys buvo apverstas rutuliu žemyn, pašalintas indas su vandeniu, o stiklinis vamzdelis pripiltas [[etanolis|spirito]]. Veikimo principas pagrįstas spirito plėtimusi jį kaitinant. Tokių būdu temperatūros parodymai nebepriklausė nuo [[atmosferos slėgis|atmosferos slėgio]]. Tai buvo vienas iš pirmųjų skysčių termometrų.
=== Termometro skalės gradavimas ===
[[1694]] m. Karlas Rinaldinis ([[Carlo Rinaldini]]) pasiūlė temperatūros skalės gradavimui naudoti du atraminius taškus – [[vanduo|vandens]] šalimo ir [[virimo temperatūra]]s.
Pirmojo termometro su skale išradėju laikomas [[Sanktorijus]]. Jis [[1615]] m. termoskopui pritaikė sunumeruotų [[padala|padalų]] skalę, taigi pagamino pirmąjį oro termometrą. Šio termometro tikslumas buvo labai menkas, nes jam nemažą įtaką turėjo atmosferos slėgis.
=== Farenheito skalė ===
[[1709]] m. vokiečių fizikas [[Gabrielis Danielis Farenheitas]] pagamino [[Alkoholis|alkoholio]] termometrą, o [[1714]] m. alkoholį pakeitė [[Gyvsidabris|gyvsidabriu]]. [[1724]] m. jis savo termometrui pridėjo ir skalę. [[Vanduo|Vandens]] užšalimo ir virimo temperatūros taškų skirtumą išradėjas padalijo į 180 laipsnių. Jo skalėje užšalimo temperatūra 32 °F, vandens virimo temperatūra buvo 212 °F. Tik nedaugelis šalių, tarp jų ir [[JAV]], vartoja Farenheito skalę temperatūrai matuoti.
=== Reomiūro skalė ===
Dar viena skalė [[1730]] m. buvo sudaryta prancūzo mokslininko Reomiūro. Jis atlikinėjo eksperimentus su spiritiniu termometru ir priėjo išvados, jog termometro skalę galima graduoti pagal spirito šiluminį plėtimąsi. Nustatęs, jog jo naudojamas spiritinis tirpalas, sumaišytas su vandeniu santykiu 5:1, plečiasi santykiu 1000:1080, kai temperatūra keičiasi nuo vandens užšalimo iki užvirimo, mokslininkas pasiūlė naudoti skalę, graduotą laipsniais nuo 0 iki 80. Šiuo atveju 0°R atitinka vandens užšalimo temperatūrą, o 80°R – virimo temperatūrą.
=== Celsijaus skalė ===
Švedų astronomas [[Andersas Celsijus]] [[1742]] m. pasiūlė skalę su fiksuotais atskaitos taškais. Joje vandens virimo taškas 0 °C, o užšalimo taškas 100 °C. Po metų prancūzas Jean Pierre Cristin šią skalę pakeitė į atvirkštinę (užšalimo taškas 0 °C, virimo taškas 100 °C). Toks žymėjimas išliko iki šiol. Šiuo metu pasaulyje paplitusi būtent ši skalė.
=== Kitos nepaplitusios skalės ===
[[Michailas Lomonosovas|M. V. Lomonosovas]] pasiūlė naudoti skalę, sugraduotą į 150 laipsnių tarp vandens šalimo ir virimo temperatūrų; I. G. Lambertas sukūrė orinį termometrą su skale 375 laipsniams – kur vienu laipsniu buvo laikoma 1/1000 oro tūrio išsiplėtimo dalis. Tokių skirtingų temperatūros skalių XVIII a. pab. buvo netoli 20. Tačiau jų visų bendras bruožas tas, jog atraminiai taškai pasirinkti laisvai kaip kažkokio proceso savybės, kol Kelvinas pasiūlė absoliutinę termodinaminę skalę.
=== Absoliuti Kelvino skalė ===
[[1848]] m., [[Kelvinas]] iš [[Škotija|Škotijos]] pasiūlė temperatūros skalę, kurioje 0 K laikomas [[absoliutusis nulis|absoliučiu nuliu]], kai negalimas joks [[Molekulė|molekulių]] judėjimas.
Jis nesiūlė naujos gradacijos, tačiau pasiūlė perkelti Celsijaus skalės nulį. Vandens užšalimo temperatūra ~273 K, vandens virimo temperatūra ~373 K. ''[[Kelvinas]]'' yra standartinis [[SI (sistema)|SI]] sistemos temperatūros [[matavimo vienetas]]. Nurodant [[SI (sistema)|SI]] vienetus nenaudojami specifiniai ženklai, todėl Kelvinai žymimi raide „K“ ir nenaudojamas laipsnio ženklas „°“.
Mokslininkai naudoja Kelvino arba Celsijaus skalę. Temperatūrų skirtumas išmatuotas šiomis skalėmis sutampa.
Temperatūrų skirtumas: '''1 °F = 0,56 °C = 0,56 K'''
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}
| |||
