|
[[1776]] m. išleistoje knygoje ''Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas'' [[Adam Smith|Adamas Smitas]] pagrindė naujos teorinės krypties – [[Klasikinė politinė ekonomija|klasikinės politinės ekonomijos]] – atsiradimą. A. Smito darbai padėjo sukurti modernią akademinę [[ekonomika|ekonomikos discipliną]] bei padėjo pagrindą kapitalizmo ir [[laisvoji rinka|laisvosios rinkos]] teorijoms. Savo knygoje A. Smitas pabrėžė darbo pasidalijimo ir specializacijos pranašumus ir apibūdino rinkos mechanizmo funkcionavimą. Jis teigė, kad jeigu gamintojai galės laisvai siekti pelno, gamindami prekes ir teikdami paslaugas, tuomet „nematomosios rankos“ jėgos garantuos sąlygas gaminti reikalingas prekes ir paslaugas. Jeigu [[rinka|rinkų]] nereguliuos valstybė, tuomet šioje „leiskite veikti“ aplinkoje laisva konkurencija nukreips gamybą tais keliais, kurie pakels visuomenės gerovę.<ref>{{VLE|I|||[https://www.vle.lt/straipsnis/adam-smith/ Adamas Smitas]}}</ref>
== Teorijos ==
[[Vaizdas:AdamSmith.jpg|thumb|right|180px|Adamas Smitas laikomas vienu iš kapitalizmo teorijos pradininkų]]
Daugelis teorijų, kurios vėliau buvo pavadintos kapitalizmo teorijomis, atsirado [[XVIII amžius|XVIII]]–[[XX amžius|XX a.]] – po to, kai prasidėjo pramoninis perversmas ir plėtėsi Europos [[imperializmas]] (tarp pagrindinių autorių – [[Adam Smith|A. Smitas]], [[Davidas Rikardas|D. Rikardo]], [[Karlas Marksas|K. Marksas]]), po [[Didžioji ekonominė krizė|didžiosios depresijos]] (pvz., [[Keinsas]]) ir [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu ([[Friedrich Hayek|Hajekas]], [[Milton Friedman|Frydmanas]]). Šie teoretikai kapitalizmą apibūdino kaip ekonominę sistemą, kurioje kapitalas yra privati nuosavybė, o ekonominiai sprendimai yra lemiami rinkos, t. y. susitarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų.
Rinkos ekonomikai būdinga asmeninės iniciatyvos laisvė ir jos skatinimas, individo laisvė, verslininkystės dvasia bei įstatymais įtvirtintos nuosavybės ir sutarties garantijos, institucijos. [[laisvoji rinka|Laisvosios rinkos]] šalininkai teigia, kad kapitalizmas ir rinkos ekonomika sukuria tinkamesnes prielaidas didesniam ekonominiam augimui ir privačiai asmens veiklai (verslui, profesijai, darbui), nei valstybės reguliavimu pagrįsta ekonomika, kurioje yra didesnis valdžios kišimosi laipsnis.
Dalis teoretikų teigia, kad pagrindinis kapitalizmo bruožas – privati nuosavybė, tuo tarpu kiti akcentuoja laisvą žmogiškojo, finansinio kapitalo judėjimą ([[globalizacija|globalizaciją]]).
Dalis teoretikų (Hajakas) pabrėžia [[savireguliacija|savireguliuojančios]] ekonomikos, kuri nėra centralizuotai planuojama vyriausybės, svarbą. Daugelis šių teorijų atkreipia dėmesį į įvairias rinkos ekonomikos garantijas (institutus), kurie Europoje buvo institucionalizuoti tarp XVI ir XIX a., įtvirtinant kolektyvinę asmenų teisę veikti kartu kaip „juridiniams asmenims“ (korporacijoms), teisę įgyti, turėti ir perleisti kitiems (fiziniams ir juridiniams) asmenims nuosavybę, gamybos veiksnius (žemę, darbą, žinias, [[praktinė patirtis|praktinę patirtį]]), veikti laisvojoje rinkoje bei pretenduoti į valstybės užtikrinamas garantijas (teisingumą, teismus, teisinę apsaugą ir gynybą), o ne naudotis feodaline apsaugos ir įsipareigojimų sistema, užtikrinančia privačios nuosavybės teises.
== Nuorodos ==
{{Išnašos}}
{{ekonom-stub}}
{{Commons|Category:Capitalism|no=T}}
[[Kategorija:Ekonominės teorijos]]
|
