Kapitalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Tvarkomas}}
 
'''Kapitalizmas''' plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė ir socialinė sistema, kurioje gamybos priemonės (taip pat vadinamos [[Kapitalas|kapitalu]]) yra privačioje nuosavybėje, prekės ir [[darbo jėga]] perkama ir parduodama [[Laisvoji rinka|laisvoje rinkoje]], [[pelnas]] reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia [[rinka|rinkos]] jėgos, o ne valstybinė valdžia. Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Skirtingų rinkų laisvumas, taip pat taisyklės, kuriomis nustatoma kas gali ir kas negali būti privačia nuosavybe, dažniausiai yra viešosios politikos reikalas; dėl to daugelyje šalių egzistuoja vadinamosios „mišrios ekonomikos“.<ref name="VLE">{{VLE|IX|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kapitalizmas/ Kapitalizmas]}}</ref>
 
Kapitalizmui atsirasti turėjo įtakos XVI a. [[reformacija|reformacijos]] įdiegta etika, tradicinę panieką gobšumui pakeitusi religijos sankcionuotu sunkaus darbo ir taupumo garbinimu. Pajamų nelygybė pateisinta uolumu, skurdas sietas su tingumu, aplaidumu. Turtai nebelaikyti nuodėme, nes jie galėjo pasitarnauti bendram visuomenės labui. [[Žanas Kalvinas]] teigė jog, turtas, skirtas ne savavališkam, bet bendram naudojimuisi. XIX a. [[Max Weber|Marksas Vėbe­ris]] knygoje „Protestantizmo etika ir kapita­lizmo dvasia“, įrodinėjo, jog rinkos ekonomika, verslumo dvasia ir kapitalizmas gimė paskatinti reformacijos ir pro­testantiškojo mąstymo. Anot jo, reformacija sugrąžino žmogų iš kolektyvinio tikėjimo į individualų. Jis teigė, kad žmogus asmeniškai tapo atsakingas už savo gyvenimą, tiek už savo vidines vertybes, tiek už savo darbą bei pareigų vykdymą.<ref name="VLE"/><ref name="EB"/><ref>Kaip reformacija paveikė mūsų darbo etiką ir demokratinį pasaulį? Gyvieji šaltiniai. [http://www.gyviejisaltiniai.lt/zurnalai/Gyvieji_saltiniai_2017_4(80).pdf 2017/4 (80)]</ref><ref>Reformacijos ženklai šiandieninėje Europoje. Gyvieji šaltiniai. [http://www.gyviejisaltiniai.lt/zurnalai/Gyvieji_saltiniai_2017_4(80).pdf 2017/4 (80)]</ref>