Vienos kongresas: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 789 baitai pašalinti ,  prieš 8 mėnesius
 
== Istorija ==
SKOLA
[[Prancūzija]]i pralaimėjus karą su sąjungininkais, [[Europa|Europos]] valdovai [[1814]] m. [[Rugsėjis|rugsėjį]] suvažiavo į [[Viena|Vieną]]. [[Austrija|Austrijoje]] prasidėjusio Vienos kongreso pagrindinis tikslas buvo išspręsti pokario Europos sutvarkymo klausimus. Į kongresą atvyko 216 visų Europos valstybių atstovų, kurių gretose buvo du [[Imperatorius|imperatoriai]], keturi [[Karalius|karaliai]] ir daug garsių [[Politika|politikos]] veikėjų. Kongresą organizavo bei jam pirmininkavo Austrijos užsienio reikalų ministras [[Klemensas Vencelis Lotaras fon Meternichas|K. fon Metternichas]]. Nors Vienoje buvo susirinkę visi valstybių atstovai, lemiamą žodį turėjo tik Jungtinės Karalystės, Prūsijos, Rusijos, Austrijos bei [[Prancūzija|Prancūzijos]] atstovai. Kongreso dalyviams kiekvieną dieną buvo rengiami pokyliai, spektakliai bei medžioklės, dėl to jis pramintas „šokančiu kongresu“.
 
Kongrese išryškėjo karą laimėjusių valstybių norai. Rusija norėjo gauti [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystę]] ir sustiprinti Prūsijos valstybę kaip sąjungininkę. Austrija siekė įsitvirtinti [[Italija|Italijoje]] ir neleisti Prūsijai plėsti savo įtakos [[Vokiečiai|vokiečių]] žemėse. Prūsija tikėjosi prisijungti [[Saksonija|Saksoniją]] ir vokiečių žemėse užimti vyraujančias pozicijas. [[Prancūzai]] ketino išsaugoti ikirevoliucines [[Šalis|šalies]] ribas ir neprarasti savo vaidmens. Jungtinei Karalystei rūpėjo laikytis jėgų pusiausvyros [[Europa|Europoje]], neleidžiant įsiviešpatauti kitoms valstybėms. Buvo susiginčyta dėl Saksonijos likimo. [[Prūsija|Prūsijos]] norams ryžtingai pasipriešino Austrija ir Prancūzija, tačiau nesutarimus atvėsino žinia apie [[Napoleonas|Napoleono]] pabėgimą iš [[Elbos sala|Elbos salos]].
 
Po [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšio]] [[Viena|Vienos]] kongresas nutarė Prancūzijos sienas grąžinti į [[1789]] m. ribas, suteikti 700 mln. aukso [[Frankas|frankų]] kontribuciją (sumą, kurią reikėjo sumokėti nugalėjusiai [[Valstybė|valstybei]]) ir privertė [[Prancūzai|prancūzus]] atiduoti karo laivyną. [[Liudvikas XVIII]] buvo pripažintas naujuoju Prancūzijos [[Karalius|karaliumi]], o [[vyriausybė]]s veiklą pradėjo kontroliuoti keturių sąjunginių valstybių Ambasadorių konferencija.
 
Kongrese buvo įtvirtintas [[1806]] m. Napoleono įvykdytas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] panaikinimas. Pasiliko tik 34 [[Vokietija|Vokietijos]] valstybės ir 4 laisvieji [[Miestas|miestai]] ([[Bremenas]], [[Liubekas]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurtas]] ir [[Hamburgas]]). Vienos kongresas įtvirtino Vokietijos susiskaldymą ir [[Austrija|Austrijos]] dominavimą [[Vokietijos istorija#Vokietijos Sąjunga|Vokietijos Sąjungoje]].
 
[[1815]] m. [[birželio 9]] d. Vienos kongresas priėmė Baigiamąjį aktą, kuris įtvirtino naujas [[Europa|Europos]] valstybių sienas. Daugiausia kongreso metu laimėjo Austrijos imperija, [[Rusija]] ir [[Prūsija]]. Sąjungininkai restauravo [[Revoliucija|ikirevoliucines]] santvarkas, siekta užtikrinti taiką.
 
[[1815]] m. rugsėjį Rusijos, Austrijos ir Prūsijos [[Monarchas|monarchai]] [[Paryžius|Paryžiuje]] pasirašė aktą dėl [[Šventoji Sąjunga|„Monarchų ir tautų šventosios sąjungos“]] sukūrimo. Aktas tvirtino, jeigu kas nors mėgins pažeisti susidariusią tvarką, monarchai vieni kitiems skirs pagalbą ir paramą. Vėliau prie šio susitarimo prisijungė ir kiti [[Europa|Europos]] valstybių valdovai. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] parlamentas šios sąjungos nepatvirtino. „[[Šventoji Sąjunga|Šventosios Sąjungos]]“ atstovai galėjo ginklu kištis į kitų Sąjungos [[Valstybė|valstybių]] reikalus.
 
== Pagrindiniai dalyviai ==
Anoniminis naudotojas