Kapitalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Kapitalizmas''' plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė ir socialinė sistema, kurioje gamybos priemonės (taip pat vadinamos [[Kapitalas|kapitalu]]) yra privačioje nuosavybėje, prekės ir [[darbo jėga]] perkama ir parduodama [[Laisvoji rinka|laisvoje rinkoje]], [[pelnas]] reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia [[rinka|rinkos]] jėgos, o ne valstybinė valdžia. Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Skirtingų rinkų laisvumas, taip pat taisyklės, kuriomis nustatoma kas gali ir kas negali būti privačia nuosavybe, dažniausiai yra viešosios politikos reikalas; dėl to daugelyje šalių egzistuoja vadinamosios „mišrios ekonomikos“.<ref name="VLE">{{VLE|IX|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kapitalizmas/ Kapitalizmas]}}</ref>
 
Kapitalizmas ekonomikoje pradėtas institucionalizuoti [[Anglija|Anglijoje]] tarp XVI ir XIX a., nors kai kurie kapitalistinio ūkio organizavimo principai egzistavo dar senovėje, o pirmieji [[Merkantilizmas|merkantilinio kapitalizmo]] bruožai pasireiškė [[Vėlyvieji viduramžiai|vėlyvaisiais viduramžiais]]. Kapitalizmas palaipsniui plito po Europą baigiantis [[Feodalizmas|feodalizmo]] epochai, o XIX–XX a. suteikė pagrindines priemones [[industrializacija]]i didžiojoje pasaulio dalyje.<ref name="EB">{{Cite web|title=Capitalism|url=https://www.britannica.com/topic/capitalism|access-date=2021-01-13|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref><ref Kapitalizmas palaipsniui plito po Europą baigiantis [[Feodalizmas|feodalizmo]] epochai, o XIX–XX a. suteikė pagrindines priemones [[industrializacija]]i didžiojoje pasaulio dalyje. name="VLE"/>
 
Kapitalizmui atsirasti turėjo įtakos XVI a [[reformacija|reformacijos]] įdiegta etika, tradicinę panieką gobšumui pakeitusi religijos sankcionuotu sunkaus darbo ir taupumo garbinimu. Pajamų nelygybė pateisinta darbštumu, skurdas sietas su amoralumu, turtai nebelaikyti nuodėme, nes jie galėjo pasitarnauti bendram visuomenės labui. [[Žanas Kalvinas]] teigė jog, turtas, skirtas ne savavališkam, bet bendram naudojimuisi.<ref name="VLE"/><ref name="EB"/><ref>Kaip Reformacija paveikė mūsų darbo etiką ir demokratinį pasaulį? Gyvieji šaltiniai. [http://www.gyviejisaltiniai.lt/zurnalai/Gyvieji_saltiniai_2017_4(80).pdf 2017/4 (80)]</ref>