SlibinoDrakono ordiną įkūrė [[Vengrijos karalystė|Vengrijos]] karalius ir būsimasis [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius [[Zigmantas Liuksemburgietis]] ir jo antroji žmona [[Barbora Cilietė]] [[1408]] m. [[gruodžio 12]] d. pagal [[Šv. Jurgio ordinas|Šv. Jurgio ordino]], [[1326]] m. įkurto Vengrijos karaliaus [[Karolis I (Vengrija)|Karolio I]], pavyzdį.
Ordino globėjais buvo laikomi legendiniai [[drakonas|drakono]] nugalėtojai – [[Šv. Jurgis]] ir [[Šv. Margarita]] (iš Antiochijos). Anot legendos, Margarita buvo praryta slibinodrakono, bet su [[Dievas|Dievo]] pagalba nesužeista išsivadavo iš jo pilvo.
Ordino simbolis buvo slibinasdrakonas, uodega apsivijęs savo kaklą ([[Ouroboros]]). Šis simbolis buvo nešiojamas virš drabužių pakabintas ant kaklo arba pečių. Nuo [[1418]] iki [[Zigmantas Liuksemburgietis|Zigmanto Liuksemburgiečio]] mirties simbolis turėjo papildmą užrašą ''„O quam misericors est deus justus et pius“'' ''(„O, koks mielaširdingas yra Dievas, teisingas ir gailestingas“).'' Zigmantas liepė jį palaidoti su auksiniu slibinudrakonu, pakabintu ant kaklo. Laikui bėgant simbolis dažnai keitėsi, bet slibinasdrakonas ir kryžius visada buvo Ordino sudedamoji dalis. Iš pradžių tai buvo raudonas kryžius sidabriniame lauke.
Kai [[riteris]] būdavo priimamas į SlibinoDrakono ordiną, jis įsipareigodavo ginti [[krikščionybė|krikščionybę]].
