[[Ekonomika|Ekonomikoje]] '''laisva rinka''' – yra [[sistema]], kurioje [[prekių ir paslaugų]] [[Kaina|kainas]] patys reguliuoja [[atviroji rinka]] iir [[Vartotojasvartotojas|r vartotojai]]. Laisvoje rinkoje [[pasiūlos ir paklausos]] įstatymai ir jėgos neturi jokio [[Vyriausybė|vyriausybės]] ar kitos valdžios įsikišimo, be jokių ekonominių privilegijų, monopolijų ir dirbtinių trūkumų.<ref>Popper, Karl (1994). ''The Open Society and Its Enemies''. Routledge Classics. ISBN <bdi>978-0-415-61021-6</bdi>.</ref>. Laisvosios rinkos koncepcijos šalininkai ją priešpastato [[Reguliuojamareguliuojama rinka|reguliuojama rinkai]], kurioje vyriausybė kišasi į pasiūlą ir paklausą įvairiais metodais, pavyzdžiui, [[tarifas|tarifais]], naudojamais prekybai apriboti ir vietos ekonomikai apsaugoti. Idealizuotoje [[Laisvoji rinka|laisvosios rinkos ekonomikoje]] prekių ir paslaugų kainas[[kaina]]s laisvai nustato pasiūlos ir paklausos jėgos ir joms leidžiama pasiekti [[Rinkosrinkos pusiausvyra|pusiausvyrą]] be vyriausybės politikos kišimosi.
Mokslininkai priešpastato laisvosios rinkos sampratą su [[suderinta rinka|suderintos rinkos]] samprata tokiose studijų srityse kaip [[Klasikinė politinė ekonomija|politinė ekonomika]], [[naujoji institucinė ekonomika]], [[ekonominė sociologija]] ir [[politologija]]. Visos šios sritys pabrėžia, kad šiuo metu egzistuojančiose rinkos sistemose svarbi yra taisykles priimančių institucijų, nepriklausančių nuo paprastų pasiūlos ir paklausos jėgų, kurios sukuria erdvę toms jėgoms veikti produktyvios produkcijos ir paskirstymo kontrolei. Nors šiuolaikinėje vartosenoje ir populiariojoje kultūroje laisvosios rinkos rinkos ekonomikoje paprastai siejamos su [[Kapitalizmas|kapitalizmu]], laisvąsias rinkas taip pat pasisakė [[Anarchizmas|anarchistai]], [[Socializmas|socialistai]] ir kai kurie [[kooperatyvas|kooperatyvų]] šalininkai bei [[pelno pasidalijimas|pelno pasidalijimo šalininkai]] šalininkai.<ref>Bockman, Johanna (2011). ''Markets in the name of Socialism: The Left-Wing origins of Neoliberalism''. Stanford University Press.</ref>.
Kritikuojant teorinę koncepciją, sistemos, turinčios didelę [[Rinkosrinkos įtaka|įtaką rinkoje]], derybų galios nelygybę ar [[informacijos asimetrija|informacijos asimetriją]], gali būti vertinamos kaip mažiau laisvos, o reguliavimas yra būtinas šiam disbalansui kontroliuoti, kad rinkos galėtų veikti efektyviau, taip pat sukurti labiau pageidaujamą socialinę padėtį. rezultatus.
