Stanislovas Leščinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Stanislovas Boguslavas Leščinskis I''' ({{pl|Stanisław Bogusław Leszczyński}}, [[1677]] m. [[spalio 20]] d., [[Lvovas|Lvove]] – [[1766]] m. [[vasario 23]] d., [[Liunevilis|Liunevilyje]], [[Prancūzija]]) – [[Lenkijos karalius]] ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] [[1704]]–[[1709]] ir [[1733]]–[[1736]] m., [[Lotaringijos hercogystė|Lotaringijos hercogas]]+.

Nuo [[1699]] m., kaip ir jo tėvas, buvo [[Poznanės vaivada]]. Per [[Šiaurės karas|1700–1721 m. Šiaurės karą]] vienas Lenkijos prošvediškos didikų grupuotės vadovų. Po [[Karolis XII|Karolio XII]] įsiveržimo į Lenkiją [[1702]] m., [[1704]] m. [[liepos 12]] d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos Elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas [[1705]] m. [[spalio 4]] d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik švedų kariuomenės palaikomas, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Realiai didesnę valdžią įgijo po [[1706]] m. rugsėjo mėn. [[Altranštato sutartis|Altranštadto sutarties]], kuria Augustas II atsisakė Lenkijos karaliaus sosto.

[[Karolis XII|Karoliui XII]] [[1709]] m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie [[Poltavos mūšis|Poltavos]], Stanislovas Leščinskis [[1710]] m. [[vasario 4]] d. emigravo į Prūsiją, o po to į [[Prancūzija|Prancūziją]]. 1725 m. išleido dukterį Mariją už [[Liudvikas XV|Liudviko XV]]. [[1733]] m. [[vasario 2]] d. mirė [[Augustas II]]. Nors bajorijos dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, [[Austrija]] bei [[Prūsija]] rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį [[Saksonija|Saksonijoje]] [[Augustas III Saksas|Frydrichą Augustą]]. Prancūzijos diplomatijai remiant [[1733]] m. [[rugsėjo 12]] d. vėl buvo išrinktas [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovu. Per Abiejų Tautų Respublikos įpėdinystės karą 1733–[[1735]] m. buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Respublikos valdovu tapo [[Rusija|Rusijos]] palaikomas Frydrichas Augustas.

Pagal [[Vienos taika|1738 m. Vienos taiką]] Stanislovas Leščinskis atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą. Po [[1736]] m. abdikacijos (karūnos atsisakymo) gyveno Prancūzijoje, jos karaliaus iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. [[Nansi]] mieste įsteigė [[Nansi miesto biblioteka|Miesto biblioteką]] ir [[Stanislovo akademija (Nansi)|Stanislovo akademiją]]. Liunevilyje jo įkurdintą [[Liunevilio kadetų mokykla|Kadetų karo mokyklą]] baigė ir grupė būsimų ATR politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje [[Stanislovo aikštė (Nansi)|Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje]] Leščinskiui [[1831]] m. pastatytas paminklas. Po mirties buvo palaidotas [[Nansi Bonsekūro Švč. Dievo Motinos bažnyčia|šio miesto Bonsekūro Švč. Dievo Motinos bažnyčioje]], vėliau palaikai perkelti į [[Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia|Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią]] [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], o 1926 m. – į [[Vavelio pilis|Vavelio pilį]]. 1938 m. perlaidotas [[Vavelio katedra|Vavelio katedros]] ''Zugmunto kriptoje''.