Elektrumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
Elektrumo spalva priklauso nuo sidabro kiekio ir būna nuo blyškiai iki skaisčiai [[geltona|geltonos]]. [[Kietis (medžiaga)|Kietis]] 2−3; [[tankis]] 12–15 g/cm³.
 
Natūraliame Vakarų [[Anatolija|Anatolijos]] elektrume aukso yra nuo 70 % iki 90 %, o senovės [[Lydija|Lydijos]] monetų elektrume aukso yra 45–55 %.
Tuo remiantis spėjama, kad monetas imta kaldinti tam, kad gauti pelno iš kaldinimo [[aukso moneta|aukso monetų]], kurios aukso turėjo mažiau negu natūralus regiono auksas.
 
Eilutė 17:
Pagrindiniai elektrumo metalai yra auksas ir sidabras, priemaišos – varis, [[platina]], kai kurie kiti metalai.
 
Fokėjoje kaldintose elektrumo monetose (600 m. pr. m. e.) aukso buvo apie 55,5 %. Ankstyvojoje klasikinėje Graikijoje aukso kiekis elektrumo monetose svyravo nuo 46 % (Fokėjos monetose) iki 43 % (Mitilėnės monetose). Dar vėlesnių laikų (~326 m. pr. m. e.) elektrumo monetose aukso būdavo vidutiniškai 40-41 %. [[Helenizmas|Helenizmo]] laikais elektrumo monetas su vis mažesniu kiekiu aukso kaldino kartaginiečiai.
 
Rytų Romos imperijoje aukso kiekis aukso monetose buvo tiek sumažėjęs, kad joms naudotas lydinys galėjo būti vadinamas elektrumu.
Eilutė 24:
Manoma, kad pirmosios elektrumo monetos buv kaldintos apie 600 m. pr. m. e. Lydijoje valdant Aliatui III.
 
Elektrumas labiau tiko monetoms negu grynas auksas, kadangi jis kietesnis ir patvaresnis. Be to, tuo metu aukso gryninimo technologijos nebuvo paplitusios. Pagal aukso kiekio nesutapimą Vakarų Anatolijos ir Lydijos monetose (atitinkamai 70–90 % ir 45–55 %) spėjama, kad lydai turėjo sidabro gryninimo technologiją ir gryno sidabro dėdavo į natūralų vietinį elektrumą. Tik vėliau imta kaldinti sidabro monetas.
 
Lydijoje iš elektrumo kaldino 4,7 g monetas, kurių vertė buvo 1/3 [[stateras|statero]]. Trijų tokių monetų, kurių masė 14,1 g (apie pusę uncijos) vertė buvo stateras, t. y., pusė to meto kareivio mėnesinės algos. Buvo kaldinamos ne tik statero ir trečdalio statero vertės monetos, bet ir 1/6 ir smulkesnės (iki 1/24, 1/48 ir 1/96). 1/96 statero vertės monetos svėrė 0,14-0,15 g.