Mirusiųjų knyga: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
Atšauktas naudotojo 88.119.45.0 (Aptarimas) darytas keitimas 6045629 Žyma: Anuliuoti |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Egypt bookofthedead.jpg|thumb|Ištrauka iš Mirusiųjų knygos]]
'''Mirusiųjų knyga''' – [[senovės Egiptas|senovės egiptiečių]] [[magija|magiški]] tekstai ir iliustracijos [[papirusas|papiruso]] ritiniuose. Jie buvo paliekami mirusiesiems, kad padėtų įveikti dausų pavojų pomirtiniame pasaulyje ir pasiekti palaimingą būvį [[Aaru]] – nendrių laukuose, vadinamame dangiškajame Egipte. Tai [[himnas|himnų]], litanijų, ritualinių maldų ištraukos, kurias galima pavadinti užkeikimais.
== Aprašymas ==
„Mirusiųjų knygos“ pavadinimą sugalvojo [[XIX amžius|XIX a.]] egiptologas [[Karl Richard Lepsius|K. R. Lepsijus]]. Ištarmes jis pavadino skyriais ir sunumeravo. Dauguma tekstų priskiriami ''Reu nu pert em hru'' rubrikai, kurios pažodinis vertimas turėtų skambėti maždaug taip: ''Ištarmės apie išėjimą į dieną''. Tekstai reiškia perėjimą iš tamsos į šviesą, [[duatas|Duato]] nakties tamsybėse pakilti su Saule ir atgimti dvasiniu [[egiptiečio siela|Akh]] pavidalu.
Knygą sudarydavo žyniai, brangiai parduodavo, todėl ją galėjo nusipirkti tik turtingi žmonės.
Ankstyviausi rasti papirusai datuojami XV a. pr. m. e. viduriu. Pirmieji buvo rašomi pusiau kursyviniais [[egiptiečių hieroglifai|hieroglifais]] [[juoda|juodu]] rašalu, [[raudona]]i išryškinant pavadinimus ir svarbiausiais vietas. Seniausieji variantai buvo labai trumpi, o vėliau atsirado ilgų, iki 40 metrų ilgio. Apie 1085–715 metus pr. m . e. papirusuose vyravo beveik vien iliustracijos be lydinčių tekstų. Naujosios karalystės laikmečiu ritiniai tampa privaloma kapo reikmenų dalimi. Jie būdavo apvyniojami lininiu audeklu, užantspauduojami ir dedami į [[Sarkofagas|sarkofagą]] šalia [[Mumija|mumijos]] arba į tuščiavidurės medinės [[Ozyris|Ozyrio]] statulėlės vidų. Yra žinoma apie 200 papirusų su ištarmėmis.
Vienintelis Lietuvoje „Mirusiųjų knygos“ fragmentas, užrašytas ant [[papirusas|papiruso]] yra saugomas [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus|Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus]] Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, jis yra iš egiptologės [[Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė|Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės]] kolekcijos.<ref>Tadas Rutkauskas. [http://kauno.diena.lt/dienrastis/menas-ir-pramogos/egiptas-ir-lietuva-artimai-pazinciai-trukde-atstumas-ir-prietarai-403241 Egiptas ir Lietuva: artimai pažinčiai trukdė atstumas ir prietarai.] [[Kauno diena]], 2012 m. sausio 21 d.</ref> Šį papirusą muziejui 1985 m.<ref>{{cite journal|first=A|last=Snitkuvienė|title=Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė’s contribution to Egyptology|journal=Acta Orientalia Vilnensia|year=2009|volume=10|issue=1-2|pages=195|url=http://www.journals.vu.lt/acta-orientalia-vilnensia/article/view/3664/5167}}</ref> pardavė Kauno kolekcionierius G. Damalakas, papirusas buvo datuotas [[X amžius pr. m. e.|X amžiumi pr. m. e.]]<ref>Pagausėjo Senovės Egipto kolekcija // [[Mokslas ir gyvenimas]]. 1986 m., Nr. 2, 39 psl.</ref> 2004 m. jį aprašantį straipsnį publikavo Tadas Rutkauskas.<ref>{{cite journal|first=T|last=Rutkauskas|title=Fragment of the Book of the Dead from M. K. Čiurlionis National Museum of Art|journal=Revue d’Égyptologie|year=2004|volume=55|pages=182-187}}</ref>
== Tibeto „Mirusiųjų knyga“ ==
Egiptologo K. R. Lepsiaus pavyzdžiu pasekė W. Y. Ewans-Wentzas, [[XX amžius|XX a.]] pradžioje išleidęs vieną iš daugelio mirties temai skirtų [[Tibetas|tibetiečių]] traktatą, kuris pažodžiui verstųsi ''Išsilaisvinimas bardo tarpsnyje klausantis pamokymų'' ir pavadinęs jį ''[[Tibeto mirusiųjų knyga]]''.
== Literatūra ==
* ''Egipto mirusiųjų knyga'', sudarė ir vertė [[Algis Uždavinys]]. Vilnius: Ramduva, 2003.
== Šaltiniai ==
{{išn}}
| |||