Finougrai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S -perteklinis taškas
Eilutė 6:
[[Vaizdas:European Middle Neolithic.gif|thumb|250px|Šukinės keramikos kultūros arealas]]
Anksčiau manyta, kad akmens amžiuje finougrai buvo apsigyvenę milžiniškose teritorijose tarp [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vakaruose ir [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] rytuose, nes, remiantis vien archeologinių kultūrų tęstinumu, neolitinė [[šukinės duobelinės keramikos kultūra]], 5300 m. pr. m. e. paplitusi Šiaurės Rytų Europoje, buvo sieta su ankstyvaisiais [[ugrofinai]]s<ref>Baltų kultūros ištakos II, 2011, 102–103.</ref>. Pasak kalbininkų, finougrų kalbų chronologija per vėlyva, kad ją būtų galima sieti su šukinės keramikos kultūra<ref>Aikio, Ante 2004: Esė apie sustrato Samių kalboje studijas bei Samių kalbos kilmę. – Irma Hyvärinen, Petri Kallio & Jarmo Korhonen (toim.): Etymologie, Entlehnungen und Entwicklungen. Festschrift für Jorma Koivulehto zum 70. Geburtstag, s. 5–34. Mémoires de la Société Néophilologique de Helsinki, LXIII. Helsinki: Uusfilologinen yhdistys ry.</ref><ref>Aikio, Ante 2006: Apie Germanų-Samių kontaktus bei Samių proistorę. – Suomalais-Ugrilaisen Seuran Aikakauskirja 91, p. 9–55. Helsinki: Suomalais-Ugrilainen Seura. http://www.sgr.fi/susa/91/aikio.pdf</ref><ref>Finų prokalbės datavimas (straipsnis Suomių kalba): Saarikivi, Janne & Grünthal, Riho 2005: Itämerensuomalaisten kielten uralilainen tausta. Muuttuva muoto. Kirjoituksia Tapani Lehtisen 60-vuotispäivän kunniaksi, s. 111–146. Kieli 16.</ref><ref name="PK06">Uralo prokalbės datavimas (straipsnis Suomių kalba) Kallio, Petri 2006: Suomen kantakielten absoluuttista kronologiaa. – Virittäjä 1 / 2006, p. 2–25.
http://www.kotikielenseura.fi/virittaja/hakemistot/jutut/2006_2.pdf</ref><ref name="JH09">Uralo prokalbės datavimas (straipsnis Suomių kalba) Häkkinen, Jaakko 2009: Kantauralin ajoitus ja paikannus: perustelut puntarissa. – Suomalais-Ugrilaisen Seuran Aikakauskirja 92, p. 9–56. http://www.sgr.fi/susa/92/hakkinen.pdf</ref> ir pagal naujesnę versiją duobelinei šukinei kultūrai priklausę žmonės galėjo kalbėti kita senovės Europos kalba, nes kai kuriose šios kultūros arealo srityse [[Vietovardis|vietovardžiai]] ir [[Vandenvardis|vandenvardžiai]] liudija čia buvus neugrofinišką ir neindoeuropieškąneindoeuropietišką kalbą.<ref>James P. Mallory and Douglas Q. Adams, „Pit-Comb Ware Culture“, in ''Encyclopedia of Indo-European Culture'',(Fitzroy Dearborn, 1997), pp. 429–30.</ref>
 
Atmetus tęstinumo teoriją, naujausiais lingvistiniais duomenimis Uralo tautų protėvynė buvo apie Kamos upę ar, žiūrint plačiau, tarp didžiojo Volgos vingio ir Uralo kalnų. [[Uralo prokalbė|Uralo prokalbės]] skilimas ir kalbų išplitimas datuojamas maždaug 2000 m. pr. m. e., o ankstyviausia stadija bent tūkstantmečiu senesnė. Priešingai archeologinės kultūros tęstinumo požiūriui, finougrai išplito žymiai vėliau ir [[Uralo prokalbė|Uralo prokalbe]] šnekėta atokiau nuo Europos.<ref name="PK06"/><ref name="JH09"/>