|
=== Pirmas veiksmas ===
Veiksmas vyksta apie [[1905]] metus mažame [[žydai|žydiškame]] Anatevkos kaimelyje (štetle) (Carinė [[Rusija]]; dabar Ukraina). TevijasTevjė, vargšas žydas pienininkas kartu su savo aštrialiežuve žmona Golde ir penkiomis dukromis – Ceitele, Hodele, Hava, Šprince ir Bielke ruošiasi [[Šabas|Šabo]] vakarienei. Tevijas pasakoja apie žydų tradicijų svarbą ir lygina Anatevkos žydų gyvenimą su smuikininku ant stogo, kuris turi „išvinguriuoti malonią, paprastą melodiją, nenusisukdamas sprando“ (dainuojama daina – ”Tradicija”).
Atskubėjusi kaimo sąvadautoja Jentė praneša, kad surado jaunikį jų vyriausiai dukterai Ceitelei. Ir kad tai ne kas kitas, kaip pats Lazaras Volfas, turtingas mėsininkas, našlys vyresnis už TevijąTevę. Ceitelė supranta, kad mergaitei iš neturtingos šeimos reikėtų priimti tokią likimo dovaną, bet ji nori ištekėti už savo vaikystės draugo siuvėjo Motelio (dainuojama daina – „Sąvadautoja, sąvadautoja“).
SekančiojeKitoje scenoje, TevijeTevjė eina pats įsikinkęs į savo vežimą, nes jam pagailo savo šlubuojančio arklio (dainuojama daina -”Jei turtingas būčiau”). Knygnešys pasakoja TevijuiTevjei naujienas apie pogromus ir žydų iškeldinimus. Prie jų prieina prakeleivis Perčikas ir iškoneveikia vyrus už tai, kad jie vien tuščiai kalba ir nieko nedaro. Knygnešiui pasišalinus, Tevije pasikviečia Perčiką kartu atšvęsti Šabo ir pasiūlo apsigyventi Tevijes namuose, kad pastarasis mainais mokytų jo dukras.
[[Vaizdas:Fiddler on the roof statue Birobidzhan Russia.jpg|thumb|left|''Smuikininkas ant stogo'' Birobidžanas, Rusija]]
Ceitelė bijo, kad Jentė ras jai vyrą ankščiau, nei Motelis išdrįs paprašyti jos rankos pas TevijeTevję. Tačiau Motelis bijo Tevije temperamento, be to ir tradicija sako, kad supiršti turi sąvadautoja. Be to Moteliui būtų drąsiau pirštis, jei jis turėtų pinigų siuvimo mašinai nusipirkti ir galėtų įrodyti Tevije,Tevjei galintisgalįs išlaikyti žmoną. Šeima susirenka „Šabo maldai“.
Po šabo, Goldės spiriamasTevjės Tevijespiriamas susitinka kaimo užeigoje su šiaip jau nemėgiamu Lazaru, klaidingai manydamas kad pastarasis nori nupirkti jo karvę. Tačiau išsprendę šį nesusipratimą, abu sutaria, dėl būsimų Lazaro vedybų su Ceitele. Visi smuklės svečiai dalyvauja Lazaro sėkmės šventėje. Net tuo metu smuklėje buvęs rusų jaunimas prisijungia prie šventės šokiu (dainuojama daina – „Už gyvenimą“). Čia pat prie TevyeTevjės prieina rusų konstaplis, kuriam priklauso prižiūrėti žydų apgyvendintą teritoriją ir perspėja, kad artimiausiomis savaitėmis vyks „maža neoficiali demonstracija“ (eufemizmas mažam pogromui). Konstaplis užjaučia žydų bendruomenę, tačiau yra bejėgis užkirsti kelią smurtui.
Kitą rytą, po Perčiko pamokų su jaunesnėmis seserimis, antroji TevijeTevjės dukra Hodelė tyčiojasi iš marksistinės Perčiko Biblijos istorijos interpretacijos. Savo ruožtu jis kritikuoja ją už tai, kad ji laikosi senųjų judaizmo tradicijų, matydama, kad pasaulis keičiasi. Norėdamas tai iliustruoti, jis ima ją šokdinti, nepaisydamas žydų tradicijų, pagal kurias vyrui su moterim šokti netinka. Besiginčijant tarp jų įsižiebia meilė.
Goldė laiminga, kad TevijeTevjė susitarė su Lazaru ir dabar Ceitelės likimas užtikrintas. Tačiau Ceitelė verkia ir prašo tėvo pasigailėti. Atėjęs Motelis prašo išleisti Ceitelę už jo ir žada, kad jo žmona niekada nepatirs bado. Tevije piktinasi, kad Motel laužo tradiciją ir peršasi pats, o ne per sąvadautoją, tačiau tuo pat metu žavisi jo drąsumu ir nors su neramia siela (dainuojama daina – „Tevije„Tevjės monologas“) sutinka leisti jiems susituokti. Motelio ir Ceitelės džiaugsmui nėra ribų (dainuojama daina – „Stebuklų stebuklas“).
Tačiau Tevijei neramu, nes jis negali sugalvoti kaip pranešti apie savo sprendimą Goldei. Naktį TevijeTevjė apsimeta pabudęs iš baisaus sapno, o Goldė prašo papasakoti sapną, nes ji galinti jį paaiškinti (dainuojama daina – „Tevije„Tevjės sapnas“). TevijeTevjė pasakoja susapnavęs Goldės močiutę, kuri atsikėlė iš kapo, kad palaimintų Ceitelės santuoką, bet ne su Lazaru, o su Moteliu, o kas dar baisiau, tęsia savo melagingą pasakojimą TevijeTevjė, amžinatilsėamžinatilsį Lazaro žmona Fruma sakėsi prakeiksianti savo buvusio vyro naująją santuoką. Prietaringoji Goldė išsigąsta ir greitai pritaria, kad Ceitelė privalo vesti Motelį.
Netrukus meilė aplanko ir trečiajątrečiąją dukterį “knyginę” Havą. Ją grįžtančią iš miesto užpuola grupė jaunuolių, o drąsusis Fedka ją apsaugo. Juos sujungia bendras interesas knygoms.
Ceitelės ir Motelio vestuvės vyksta pagal visas žydiškas ceremonijas (dainuojamos dainos – „Saulėtekis, saulėlydis“ ir Vestuvių šokis“). Lazaras ir TevijeTevjė kivirčyjasikivirčijasi dėl sulaužyto susitarimo. Įsismaginęs Perčikas sulaužo dar vieną žydišką tradiciją – jis peržengia barjerą skiriantį vyrus ir moteris ir išveda šokti šokti TevijeTevjės dukrą Hodelę. Vestuvių puota baigiasi netikėtai, kai į namus įsiveržia ginkluoti vyrai ir sukelia muštynes, anot konstaplio „praveda nedidelę demonstraciją“. Vakaras sugadintas, vestuvių dovanos suniokotos, Perčikas, kuris bandė atsikirsti, sužeistas. Nuliūdęs ir susimąstęs TevijeTevjė liepia sutvarkyti namus.
=== Antras veiksmas ===
Perčikas įkalbinėja Hodelę vykti su juo į Kijevą dirbti revoliucijos labui. Jis prisipažįsta meilėje ir siūlo jai tekėti už jo. Ji sutinka (dainuojama daina – „Dabar aš turiu viską“). TevijeTevjė pasiuntaįsiunta, ir sako uždrausiąs santuoką, tačiau Perčikas ir Hodelė atkerta, kad jie nesiekia jo leidimo, tik nori jo palaiminimo. Tevije,Tevjė kaip ir visadavisuomet skundžiasi dievuiDievui, tačiau nusprendęs, kad pasaulis keičiasi, nusileidžia – matyt ir jis turi keistis kartu su juo (dainuojama daina – „Tevije‘s„Tevjės atsikirtimas“). Jis praneša jaunajai porai, kad duoda jiems palaiminimą ir leidimą.
Tevije paaiškina šiuos įvykius apstulbusiai Goldei. – “Meilė, – sako jis, – tai naujas stilius”. Tuo pačiu TevijeTevjė susimastęs klausia Goldės: ”o ar tu mane myli, Golde?”. Ji iš padžių pasišaipo iš jo, bet galiausiai prisipažįsta, kad jei jau kartu išgyveno 25 metus, išaugino penkias dukteris, ir praėjo kartu visus sunkumus, tad ko gero, ”taip, ko gero aš myliu tave, Tevije”, atsako Goldė.
Tuo tarpu Jentė pasakoja Ceitelei, kad ji matė Havą su Fedka. Anatevkoje greitai pasklinda žinia, kad Perčikas areštuotas ir ištremtas į Sibirą (dainuojama daina – „Gandas / aš ką tik girdėjau“), o Hodelė pasiryžusi sekti iš paskos. Geležinkelio stotyje ji paaiškina tėvui, kad jos namai yra ten kur yra jos mylimasis, bet kad ir kur ji bebūtų, visada mylės savo šeimą (dainuojama daina – „Aš toli nuo namų, kuriuos myliu“).
Laikas eina. Motelis įsigijo išvajotą siuvimo mašiną, ir jie su Ceitele susilaukė kūdikio. Hava pagaliau sukaupia drąsos ir prašo tėvo leidimo susituokti su Fedka. TevijeTevjė vėl pasitaria su Dievu, bet vedybos už žydų tikėjimo ribų jam yra neperžengiama riba. Jis uždraudžia Havai susitikinėti su Fedka. Bet netrukus Goldė praneša, kad Hava slapta susižiedavo su Fedka. TevijeTevjė pasimetęs svarsto, kur jis suklydo (dainuojama daina – „Havutės pasekmės“). Hava grįžta ir bando su juo pasikalbėti, bet Tevije kietai užsispyręs nusisuka ir prisako visai likusiai šeimai laikyti ją mirusia.
Tuo tarpu sklinda gandai, kad rusai išvaro žydus iš jų kaimų. Atvyksta konstaplis ir sugužėjusiems kaimo gyventojams praneša jog pastarieji turi tris dienas susikrauti daiktus ir palikti miestą. Visi be galo sukrėsti tokia žinia ir kalba apie tai, kaip sunku palikti savo namus, kur tiek išgyventa, tačiau konstaplis sakosi tik vykdąs įsakymą
Žydams išvykstant iš Anatevkos, Hava ir Fedka sustoja atsisveikinti. Jie išvyksta į Krokuvą, kuo toliau nuo Rusijos, kur taip galima elgtis su žmonėmis. TevyeTevjė su jais nesikalba, bet kai Ceitele atsisveikina su Hava, TevyeTevjė paragina ją pridėti „Dievas su tavimi“. Motelis ir Ceitelė taip pat vyksta į Lenkiją, bet žada prisijungti prie likusios šeimos ir atvykti į Ameriką, kai sutaupys pakankamai pinigų.
TevijeTevjė, Goldė ir dvi jauniausios jų dukros palieka kaimą, kad vyktų į Ameriką. Pradeda groti smuikininkas. TevijeiTevjei mostelėjus, pastarasis išseka iš paskos.
== Pastatymai Lietuvoje ==
|
