Vikipedija:Naudingi resursai/Kalvinizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →‎Puritonai: nerišlu
Eilutė 34:
Po Eduardo VI mirties sostą užėmus seseriai katalikei [[Marija I|Marijai I]], naujoji valdovė šalyje pradėjo vykdyti [[kontrreformacija|kontrreformaciją]]. Marija I Anglijoje norėjo grąžinti katalikybę ir ėmėsi griežtų priemonių tam norui įvykdyti. Marija ėmė ištreminėti protestantus ir sudeginti juos ant stulpo, šie veiksmai jai pelnė epitetą „Kruvinoji Marija“.<ref>Randall J. Pederson “Unity in Diversity : English Puritans and the Puritan Reformation, 1603–1689“, p. 49.</ref> Puritonai, išvyti iš šalies, persikėlė gyventi į kontinentinę Europą. Nemaža dalis jų persikėlė į Šveicariją, kur laisvai galėjo išpažinti Jono Kalvino tikėjimą ir priklausyti disciplinuotai bažnyčiai.
 
Tikrasis Anglijos kalvinizmas prasidėjo tada, kai grįžo ,,Marijos tremtiniai“ po [[Elžbieta I|Elžbietos I]] išrinkimo į sostą 1558 m. <ref>„Development and spread of calvinism“ in The New Cambridge Modern History. Vol.3: Counter-Reformation and Price Revolution, p. 106.</ref> 1559 m. naujoji karalienė išleido [[Vienodumo aktas|Vienodumo aktą]], kuriuo vėl įteisino protestantizmą šalyje ir leido grįžti emigravusiems puritonams. Susipažinę, kaip kitose šalyse išpažįstamas kalvinizmas, jie grįžo radikalesni, su naujomis religinėmis taisyklėmis. Puritonai norėjo radikalesnių reformų ir manė, kad bus išleista daugiau aktų. Nepaisant pakartotinių puritonų pastangų įkvėpti tolesnę reformaciją, nekaltoji karalienė Elžbieta I tvirtai išsaugojo šį susitarimą, iš pradžių bijodama, kad kiti išleisti aktai gali išprovokuoti pasipriešinimą, taip pat vardan tradicijos ir tikslingumo, ir galiausiai kai kurie teologai pateisino savo garbinimą kaip teigiamą ir pritaikytą Dievo didybei. <ref>„The second Wave of Protestant expansion“ in The Cambridge History of Christianity. Vol. 6: Reform and Expansion 1500–1660"The second Wave of Protestant expansion" in The Cambridge History of Christianity. Vol. 6: Reform and Expansion 1500–1660, p. 139.</ref>
 
Kalvinizmas padarė įtaką Anglijos istorijos raidai. Nors XVI a dauguma Anglijos karalių stengėsi įteisinti protestantizmą ir jų tikintiesiems suteikti daugiau laisvių, pagrindine religijos srove išliko anglikonybė. Žymūs kalvinistai teologai – Jonas Kalvinas, [[Teodoras Beza|Teodoras Beza]] ir Peteris Martyras – stengėsi, kad Anglijoje sparčiau plitų kalvinizmo idėjos. Jie bendravo su šalies karaliais ir skatino suteikti daugiau teisų ir laisvių puritonams. Tačiau puritonizmas valdžią ir galią pasiekė tik XVII a., puritonu [[Oliveris Kromvelis|Oliveriui Kromveliui]] laimėjus Anglijos revoliucijos pilietinius karus.