Anglų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „JUS VISI UŽKNISATE. VIKIPEDIJA<ref>JUS VISI UŽKNISAT VIKIPEDIJA</ref>“
Žymos: Pakeista Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas
Tegel (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 78.58.67.43 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ed1974LT keitimas)
Žyma: Atmesti
Eilutė 1:
{{kalba
JUS VISI UŽKNISATE.
|kalba=Anglų kalba<br /> '''''English''''' |
spalva=lawngreen|
šalys=[[Anglų kalba#Paplitimas|skaitykite žemiau]]|
kalbančiųjų=340 mln. (gimtoji)|
vieta= 2|
kilmė=[[Indoeuropiečių kalbos]]
*[[Germanų prokalbė]]
**[[Germanų kalbos]]
***[[Vakarų germanų kalbos]]
****[[Anglų-fryzų kalbos]]
*****[[Anglų kalbos]]
******'''Anglų'''|
oficiali= 53 šalys,<br />[[Jungtinės Tautos|JT]],<br />[[Europos Sąjunga|EU]],<br />[[Tautų Sandrauga]]|
raštas= Lotynų ([[anglų kalbos abėcėlė|anglų abėcėlė]])|
iso639-1=en|
iso639-2=eng|
iso639-3=eng|
sil=ENG|}}
 
'''Anglų kalba''' – [[germanų kalbos|germanų kalbų]] grupės kalba, kilusi iš [[germanų prokalbė]]s. Vartojama [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[JAV]], [[Australija|Australijoje]], [[Airija|Airijos Respublikoje]], [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]], 60 % [[Kanada|Kanadoje]], iš dalies [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikoje]], [[Indija|Indijoje]]. Ji taip pat viena iš oficialių [[JTO|JT]] kalbų.
VIKIPEDIJA<ref>JUS VISI UŽKNISAT
 
Per XX a. anglų kalba tapo pasauline ''[[lingua franca]]'' ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.
VIKIPEDIJA</ref>
 
== Istorija ==
 
Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).
 
[[Senoji anglų kalba]], arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į [[keltai|keltų]] ([[Britai|britų]] ir [[Gėlai|gėlų]]) gyvenamą Britaniją iš [[Europa|Europos]] atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai:
* anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes:
** Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki [[Vikingai|vikingų]] invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas
** Mersijos
* saksų
* jutų
Nuo VI a. pab. pasipildė [[lotynų kalba|lotyniškais]] žodžiais. [[Lotyniška abėcėlė]], kurios pagrindu formavosi [[anglų kalbos abėcėlė]], išstūmė germanų rašmenis – [[runos|runas]]. XI a. sustiprėjo [[skandinavų kalbos|skandinavų kalbų]] įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių.
 
Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.
 
Naujoji anglų kalba remiasi [[Londonas|Londono]] tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus [[Škotija|Škotiją]]) kaip rašto kalba.
 
== Struktūra ==
Anglų kalba – [[analitinė kalba|analitinė]]. Gausu pagalbinių žodžių, maža galūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami žodžių tvarka. Yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir objektyvinis linksnis, kuris yra [[Naudininkas|naudininko]], [[Galininkas|galininko]] ir [[Abliatyvas|abliatyvo]] junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi [[Linksnis|linksniais]], parodo [[Prielinksnis|prielinksniai]]. Žodžio vieta sakinyje griežta.
 
Žodyne daug [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Šiaurės germanų kalbos|skandinavų]] ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archajiška, nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybę tarmių bei regioninių variantų, kai kurie stipriai skiriasi nuo [[Bendrinė kalba|bendrinės kalbos]].
 
XVII–XIX a. paplito [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] kolonijose. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] ir [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu.
 
== Paplitimas ==
[[Vaizdas:Anglospeak(800px).png|center|500px|Anglų kalbos paplitimas]]
[[Vaizdas:AngluKPasiskirstymas.png|miniatiūra|dešinėje|300px|Anglų kalbos tarmės]]
Anglų kalba yra didelės dalies gyventojų gimtoji kalba šiose šalyse:
* '''Jungtinėje Karalystėje''':
** ''Anglijoje''
** ''Škotijoje'' (kartu su [[škotų gėlų kalba]])
** ''Velse'' (kartu su [[valų kalba]])
** ''Šiaurės Airijoje''
** ''Meno saloje'' (kartu su [[menksiečių kalba]])
** ''Normandų (Čenelio) salose'' (kartu su [[prancūzų kalba]])
** ''Gibraltare'' (kartu su [[ispanų kalba]])
* '''Airijos Respublikoje''' (kartu su [[airių kalba]])
* '''JAV'''
* '''Kanadoje''' (kartu su [[prancūzų kalba]])
* '''Australijoje'''
* '''Naujojoje Zelandijoje''' (kartu su [[maorių kalba]])
* '''Pietų Afrikos Respublikoje''' (kartu su afrikanso, zulų, kosų, svazių, ndebelių, bapedžių, sesuto, tsongų, tsvanų, vendų kalbomis)
* '''Maltoje''' (kartu su [[maltiečių kalba]])
* Kai kuriose '''Afrikos''', '''Pietų Amerikos''' ir '''Karibų salų''' šalyse
 
=== Valstybinė kalba ===
Anglų kalba yra valstybinė arba ''[[de facto]]'' valstybinė kalba šiose valstybėse:
{|
|valign=top|
*
* [[Antigva ir Barbuda]]
* [[Australija]]
* [[Bahamos]]
* [[Barbadosas]]
* [[Belizas]] (plačiau vartojama [[ispanų kalba]])
* [[Botsvana]] (kartu su ''čuana'' kalba)
* [[JK]]
* [[Dominika]]
* [[Fidžis]]
* [[Filipinai]] (kartu su [[filipinų kalba]])
* [[Gajana]]
* [[Gambija]]
* [[Gana]]
* [[Grenada]]
* [[Indija]] (kartu su [[hindi]] kalba)
* [[Jamaika]]
* [[JAV]]
* [[Kamerūnas]] (kartu su [[prancūzų kalba]])
|valign=top|
* [[Kanada]] (kartu su [[prancūzų kalba]])
* [[Kenija]] (kartu su [[suahilių kalba]])
* [[Kiribatis]]
* [[Lesotas]] (kartu su [[sesoto kalba]])
* [[Liberija]]
* [[Malavis]] (kartu su chichewos kalba)
* [[Malta]] (kartu su [[maltiečių kalba]])
* [[Maršalo Salos]]
* [[Mauricijus]] (kartu su [[prancūzų kalba]])
* [[Mikronezija]]
* [[Namibija]] (regioniniu lygiu pripažįstamos [[afrikanų kalba|afrikanų]] ir [[vokiečių kalba|vokiečių]] kalbos)
* [[Naujoji Zelandija]] (kartu su [[maorių kalba]])
* [[Nauru]] (kartu su [[naurujiečių kalba]])
* [[Nigerija]] (su regioninėmis vietinių kalbomis)
* [[Palau]]
* [[Papua Naujoji Gvinėja]]
* [[PAR]] (kartu su [[afrikanų kalba]])
|valign=top|
* [[Ruanda]] (kartu su [[kirundi kalba|kirundi]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbomis
* [[Saliamono Salos]]
* [[Samoa]] (kartu su [[samoa kalba]])
* [[Seišeliai]] (kartu au [[prancūzų kalba|prancūzų]] ir [[kreolų kalbos|Seišelių kreolų (seselva)]] kalbomis)
* [[Sent Kitsas ir Nevis]]
* [[Sent Lusija]]
* [[Sent Vinsentas ir Grenadinai]]
* [[Siera Leonė]]
* [[Singapūras]] (kartu au [[malajų kalba|malajų]], [[kinų kalba|kinų]] ir [[tamilų kalba|tamilų]] kalbomis)
* [[Svazilandas]] (kartu su [[svazių kalba]])
* [[Tanzanija]] (kartu su [[suahilių kalba]])
* [[Tonga]] (kartu su [[tongos kalba|tongiečių kalba]])
* [[Trinidadas ir Tobagas]]
* [[Tuvalu]]
* [[Uganda]]
* [[Vanuatu]] (kartu su [[bislama]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]] kalbomis)
* [[Zambija]]
* [[Zimbabvė]] (regioniniu lygiu pripažįstama [[mašonų kalba]])
|}
 
=== Anglų kalba Lietuvoje ===
Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tik [[XIX amžius|XIX]] amžiaus pradžioje Vilniaus universitete. Amžiaus pabaigoje JAV išleistos pirmosios mokomosios knygos – 1875 metais parengtas M. Tvarausko žodynas ''Tłumoczius'' arba ''Słownikas angielckaj-lietuwyszkas ir lietuwyszkaj-angielskas'', 1903–1905 metais A. Lelio žodynai. Vėliau gramatikos ir žodynai ruošti [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] dėstytojų. 1962 metais [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įkurta Anglų kalbos katedra (vėliau – Anglų filologijos), anglų kalba pradėta dėstyti daugelyje aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Po nepriklausomybės atkūrimo anglų kalbą mokytis pasirenka iki 93 % visų moksleivių.<ref>[https://lietuvosdiena.lrytas.lt/-12828122031280847936-moksleiviai-vis-re%C4%8Diau-renkasi-vokie%C4%8Di%C5%B3-pranc%C5%ABz%C5%B3-kalbas.htm Moksleiviai vis rečiau renkasi vokiečių, prancūzų kalbas]</ref> [[2019]] m. Lietuvoje anglų valstybinį brandos egzaminą laikė daugiau kandidatų, nei valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (19160 lyginant su 17904 lietuvių).<ref>https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/04/news/skelbiami-lietuviu-anglu-biologijos-egzaminu-rezultatai-kiek-prasciau-nei-pernai-10985780/ Skelbiami lietuvių, anglų, biologijos egzaminų rezultatai: kiek prasčiau nei pernai
</ref>
 
Pasak VLKK pirmininko A. Adomaičio, anglų kalbos invazija į Lietuvos žmonių gyvenimą vyksta neįtikėtinai sparčiai ir sėkmingai. Tam ypač pasiduoda jaunimas.<ref>https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/antanaitis-didziausia-gresme-lietuviu-kalbai-anglu-kalbos-aukstinimas-900800 A. Antanaitis: didžiausia grėsmė lietuvių kalbai – anglų kalbos aukštinimas</ref>
 
Nevartotini anglicizmai kartais girdimi radijo, TV laidose. Kai kurie viešieji užrašai, įmonių pavadinimai, prekiniai ženklai Lietuvoje yra užrašomi angliškai. Angliški pavadinimai suteikiami verslo centrams, gyvenamųjų namų kvartalams<ref>http://www.citynow.org/</ref>.
 
Angliškas pavadinimas "Independence" suteiktas Lietuvai skirtam SGD laivui-saugyklai.
 
== Gramatika ==
{{main|Anglų kalbos gramatika}}
 
Palyginti su kitomis [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbomis]], [[Kaityba (kalbotyra)|kaityba]] anglų kalboje yra minimali, anglų kalba yra [[Analitinė kalba|analitinė]]. Pavyzdžiui, šiuolaikinėje anglų kalboje, skirtingai nei šiuolaikinėse [[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Olandų kalba|olandų]] ir [[romanų kalbos]]e, daiktavardžiai ir būdvardžiai nekaitomi [[Gramatinė giminė|giminėmis]], neturi [[derinimas (gramatika)|derinimo]]. [[Linksnis|Linksniavimo]] likę tik pėdsakai, geriau išlaikyta [[Įvardis|įvardžiuose]] (pvz., ''he'' 'jis', ''his'' 'jo', ''him'' 'jam / jį'), [[Daiktavardis|daiktavardžiai]] kaitomi dar prasčiau (''dog'' 'šuo', ''dog's'' 'šuns', ''dogs'' 'šunys'), [[Būdvardis|būdvardžiai]] linksnių [[Galūnė (kalbotyra)|galūnių]] visai neturi. [[Veiksmažodis|Veiksmažodžiai]], išskyrus ''to be'' 'būti', turi tik esamojo laiko [[Vienaskaita|vienaskaitos]] trečiojo asmens galūnę ''-s, -es'', o visi kiti asmenys ir [[Gramatinis laikas|laikai]] – be galūnių, neasmenuojami.
 
== Žodynas ==
[[Vaizdas:Origins of English PieChart 2D.svg|miniatiūra|200px|Anglų kalbos žodžių kilmė]]
Anglų kalbos [[leksika]] šimtmečių eigoje stipriai kito.<ref>[http://www1.ku-eichstaett.de/SLF/EngluVglSW/OnOnMon1.pdf ''English and General Historical Lexicology'' (Joachim Grzega ir Marion Schöner)]</ref>
 
Thomas Finkenstaedt ir Dieter Wolff 1974 m. atlikto 80 000 žodžių kompiuterizuoto tyrimo duomenimis<ref>{{cite book |last=Finkenstaedt |first=Thomas |coauthors=Dieter Wolff |title=Ordered profusion; studies in dictionaries and the English lexicon |publisher=C. Winter |year=1973 |isbn=3-533-02253-6}}</ref>, anglų kalbos žodžiai kilę iš šių kalbų:
* ''[[Langues d'oïl]]'', įskaitant prancūzų ir senąją normanų kalbas – [[:en:List of English words of French origin|28,3 %]]
* Lotynų kalba, įskaitant moderniąją mokslinę lotynų kalbą – 28,24 %
* Kitos [[germanų kalbos]] (jų tarpe – ir žodžiai, tiesiogiai perduoti [[senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]] – 25 %
* Graikų kalba – 5,32 %
* Kilmė nežinoma – 4,03 %
* Kilę iš tikrinių pavadinimų – 3,28 %
* Kitos kalbos, iš kurių paveldėta mažiau nei 1 % žodžių.
 
[[Joseph M. Williams|Džozefo Viljamso]] atlikto 10 000 žodžių tyrimo, publikuoto veikale „Anglų kalbos ištakos“, duomenimis<ref>[http://www.amazon.com/dp/0029344700 Joseph M. Willams, Origins of the English Language at Amazon.com]</ref> gauta tokia statistika:
* Prancūzų kalba (''langue d’oïl''): 41 %
„Gryna“ anglų kalba: 33 %
Lotynų kalba: 15 %
Senovės skandinavų kalba: 2 %
Olandų kalba: 1 %
Kitos kalbos: 10 %
 
== Išnašos ==
{{Išnašos}}
 
== Nuorodos ==
* [http://www.bbc.co.uk/news/10318089 Žiūrėti anglų kalbos, britų dialektu (BBC News) TV žinių kanalą]
* [http://www.bbc.co.uk/worldservice/meta/tx/nb/live/ennws.asx Pasiklausyti anglų kalbos, britų dialektu (BBC World Service News) radijo stotį]
* [http://player.streamtheworld.com/_players/citadel/?sid=826&nid=2920 Pasiklausyti anglų kalbos, amerikiečių dialektu, Niujorko (77 WABC) radijo stotį]
* [http://player.streamtheworld.com/_players/wgn/ Pasiklausyti anglų kalbos, amerikiečių dialektu, Čikagos (720 WGN) radijo stotį]
* [http://player.streamtheworld.com/_players/citadel/?sid=966 Pasiklausyti anglų kalbos, amerikiečių dialektu, Los Andželo (790 KABC) radijo stotį]
* [http://www.cbc.ca/video/radio-popup.html#/networkKey=cbc_radio_one&programKey=toronto Pasiklausyti anglų kalbos, kanadiečių dialektu, Toronto (CBC Radio One) radijo stotį]
* [http://www.news1130.com/listenLive Pasiklausyti anglų kalbos, kanadiečių dialektu, Vankuverio (News1130) radijo stotį]
* [http://www.abc.net.au/streaming/newsradio.asx Pasiklausyti anglų kalbos, australiečių dialektu, (ABC NewsRadio) radijo stotį]
* [http://www.radionz.co.nz/audio/live/national/adaptive.asx Pasiklausyti anglų kalbos, naujazelandiečių dialektu, (Radio New Zealand National) radijo stotį]
{{InterWiki|code=en}}
{{Vikižodynas|anglų kalba|no=T}}
* {{Ethnologue|eng}}
* [http://members.multimania.co.uk/rre/RPA-Paper-2007.html Re-Romanization of English]
{{Germanų kalbos}}
 
{{Commons|Category:English language|no=T}}
 
[[Kategorija:Anglų kalba| ]]