Stasys Kudirka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
propogandizuotas idealoginis tekstas šalintinas |
||
Eilutė 39:
S. Kudirka gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo vienas iš 9 vaikų. Išaugo trise: vyriausias Feliksas (g. [[1898]]), Stasė (g. [[1903]]) ir Stasys. Oficialiai priimta, kad Stasys Kudirka gimęs 1904 m., tačiau iš tikrųjų jis turėjo būti gimęs [[1901]] ar [[1902]] m., nes 1903 m. gimė jo jaunesnioji sesuo Stasė. Teigiama, kad tėvai nenorėjo, kad per karą būtų paimtas į kariuomenę vyriausiasis Feliksas, tai „pajauninę“ Stasį, kad būtų akivaizdu, jog šeimos ūkis liktų su neva per menku pagalbininku.<ref>Kęstutis Orinas. ''Stasys Kudirka''.-1995, Alytus. ISBN 9986-610-01-X</ref>
S. Kudirka [[1912]] m. baigė [[Barzdai|Barzdų]] pradžios mokyklą. Po karo, [[1919]] m. tęsė mokslus [[Marijampolė]]s gimnazijos 3–je klasėje. [[1920]] m. įstojo į [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos]] 4–tą klasę
1930 m. pradėjo dirbti [[Kauno klinikos|Kauno klinikų]] Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje subasistentu be atlygio. 1930–[[1934]] m. čia dirbo gydytoju ordinatoriumi vadovaujant [[Vladas Kuzma|Vladui Kuzmai]]. Nuo VDU baigimo chirurgijos klinikoje darė ligonių rentgenogramas. 1934 m. gavo Sveikatos departamento leidimą atidaryti ir laikyti rentgeno kabinetą. Dirbdamas klinikoje aktyviai operavo, rinko, sistemino stebėjimų duomenis, spausdinosi to meto medicininėje spaudoje.
Eilutė 47:
Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo [[1939]]–[[1942]] ir [[1945]]–[[1963]] m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo [[Adjunktas|adjunktu]] [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Vilniaus universiteto Medicinos fakultete]], dėstė topografinės [[anatomija|anatomijos]] ir ligonių [[slauga|slaugos]] kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų [[Operacija (medicina)|operacijų]]. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie [[Bazedovo liga|Bazedovo ligą]], ketino rašyti mokslinį darbą.
S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas [[sublimatas|sublimato]] tirpalu ir ištepdavo [[jodas|jodu]]. Taip [[dezinfekcija|dezinfekuotomis]] rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties [[abliacija]]s, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų
Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė dėl sveikatos problemų [[1963]] m. o [[1964]] m. atsisakė chirurgijos skyriaus vedėjo pareigų, liko skyriuje iki [[1974]] m. vien konsultantu. 1974 m. smarkiai pablogėjo sveikata, sunkiai bevaikščiojo – kamavo [[osteochondrozė]] (kaulų išretėjimas). [[1976]] m. susirgo [[gelta]] ir buvo paguldytas į [[Daugai|Daugų]] infekcinę ligoninę, o įtarus [[kasa|kasos]] auglį – pervežtas į [[Kauno klinikos|Kauno klinikas]]. Mirė 1976 m. [[vasario 19]] d. [[Autopsija]] patvirtino: laiku nepašalintas nedidelis [[auglys]] sukėlė mechaninę geltą.
| |||