Šuniena: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
== Istorija ==
 
Istoriniai dokumentai mini šunienos vartojimą maisto ar medicininiais tikslais [[Italija|Italijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]].<ref>Simoons, F. J. (1994). Eat Not this Flesh. University of Wisconsin Press, p. 239–240</ref> Šunų mėsa taip pat vartota [[badas|badmečiobadmečiu]] metu [[Rusija|Rusijoje]] ir [[Ukraina|Ukrainoje]] po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] bei [[Lenkija|Lenkijoje]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu. Apie šunienos valgymą užsimena ir [[Džeimsas Kukas]] savo atsiminimuose apie maisto trūkumą išsilaipinus [[Tahitis|Tahityje]].<ref>Simoons, F. J. (1994). Eat Not this Flesh. University of Wisconsin Press, p. 240</ref>
 
== Gavyba ==
 
Maistui auginami šunys gali būti veisiami specialiose fermose, tam parenkamos tam tikros veislės. Tai praktikuojama Filipinuose, Kinijoje, Korėjoje. Pavyzdžiui, 2020 m. duomenimis, Pietų Korėjoje buvo apie 4000 oficialiai registruotų šunų auginimu besiverčiančių ūkių, kurie per metus užaugina 1,5 mln. maistui skirtų šunų.<ref>Simon Denyer, Min Joo Kim. ''[https://www.washingtonpost.com/world/asia_pacific/korea-dog-meat-rescue/2020/11/06/bccb6132-0fa6-11eb-b404-8d1e675ec701_story.html For nearly 200 dogs, a journey from a South Korean meat farm to a shelter in Maryland]'', The Washington Post, 2020–11–07</ref> Kitose šalyse, kaip kad Nigerijoje, šunys gali būti parduodami maistui, kai jais norima atsikratyti, kaip naminiais gyvūnais, norima atsikratyti, arba į skerdyklas vežami sugaudyti benamiai šunys.<ref>Gregory, N. G., & Grandin, T. (2007). ''Animal Welfare and Meat Production.'' CABI, p. 165</ref>
 
== Vertinimas ==
Eilutė 14:
Dėl nevienodo šunų ir žmonių santykio vertinimo, skirtingose kultūrose šunienos vartojimas yra prieštaringas klausimas. Šalyse, kuriose šunys turi kompanjono (''„geriausio žmogaus draugo“'') statusą, šunų žudymas maistui sulaukia kritikos, gali būti draudžiamas įstatymais. Pavyzdžiui, Korėja kritikos dėl šunienos sulaukė devintajame XX a. dešimtmetyje besiruošdama [[Seulo olimpinės žaidynės|1988 m. Seulo olimpinėms žaidynėms]].<ref>Cwiertka, K. J., & Walraven, B. C. A. (2002). Asian Food. University of Hawai'i Press, p. 106</ref> Kinijos [[Guangsi|Guangsi provincijos]] Julino mieste vykstanti kasmetinė [[Kininis ličis|ličių]] ir šunienos šventė taip pat sulaukia daug tarptautinės kritikos.<ref>Kline, C. (2018). ''Tourism Experiences and Animal Consumption: Contested Values, Morality and Ethics.'' Routledge, p. 193–205</ref>
 
Neretai šiuo klausimu būna pasidalinusi ir pačių šalių, kuriose vartojama šuniena, visuomenė. Pavyzdžiui, [[Japonija|Japonijoje]] ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] 2002 m. vykusio [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio futbolo čempionato]] metu pačios Korėjos viduje vyko protestai, kuriais siekta uždrausti šunienos vartojimą,<ref>Blattner, C. E. (2019). Protecting Animals Within and Across Borders. Oxford University Press, p. 368</ref> o 2020 m. vykdyta Pietų Korėjos gyventojų apklausa parodė, kad uždraudimui pritartųbūtų pritarę 58,6 % respondentų beiir kad beveik pusė manė, kad šunienos valgymas nėra šiuolaikinės Korėjos kultūros dalis.<ref>[https://www.hsi.org/wp-content/uploads/2020/10/South-Korea-dog-meat-poll-2020.pdf Public Opinion Polls and Data Research – ascertaining trends in South Korea’s dog meat industry and pet culture], Humane Society International</ref> Prieš Juline vykstančią šunienos šventę pasisako ir Kinijos gyventojai.<ref>Charlie Campbell. ''[https://time.com/4363824/yulin-dog-meat-festival-china-petition/ Millions of Chinese Are Calling for an End to the Yulin Dog Meat Festival]''. Time, 2016–06–15</ref>
 
== Šaltiniai ==