Satemizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

295 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S (Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas)
SNo edit summary
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. gruodžio|neturi_nuo=2009 m. rugpjūčio}}
[[Vaizdas:Centum Satem map.png|thumb|360px|Kentuminės (mėlyna) ir sateminės (raudona) kalbos]]
 
'''Satemizacija''' – dalies kalbų, šiuo atveju − [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], [[Fonetika|fonetinė]] ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji [[priebalsis|priebalsiai]] ''*ḱ,*ǵ, *ǵʰ'' yra virtę ''š, ž''. Tolimesnė raida − ''š, ž > s, z'' (toks virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. ''š, ž'' nevirto ''s, z''. Pavyzdžiai: {{lt|lašiša}}, {{lv|lasis}} ir {{prg|lasaso}}, {{ru|lososj}}; {{lt|žirnis}}, {{lv|zirnis}} ir {{prg|zirnis}} 'grūdas', {{ru|zerno}} 'grūdas'. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų kalbų]] areale, t. y. dabartinio [[Iranas|Irano]], [[Afganistanas|Afganistano]], [[Pakistanas|Pakistano]] ir indoeuropietiškų [[Indija|Indijos]] dialektų teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų ([[Avestos kalba|Avestos raštų kalbos]]) žodžio ''satəm'' 'šimtas'.<ref name="D.Q. Adams 1997 p. 461">J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), ''The Encyclopedia of Indo-European Culture'' (1997), p. 461.</ref>
 
Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį ''centum'' (sk. ''kentum'' 'šimtas') vadinamos '''''kentuminėmis'''''.
[[Indoiranėnų kalbos]]e satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su ''š − k'' ir ''ž − g'': ''šleivoti'' − ''kleivoti'', ''šaukti'' − ''kaukti'', ''šeima'', ''šeimyna'' − ''kiemas'', ''kaimas''; ''žnybti'' − ''gnybti'', ''žirklės'' − {{lv|dzirkles}} ({{Lv|dz}} < ''g'') 'avikirpės žirklės', ''žentas'' - ''gentis'', ''gentainis'' ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis ''satem'' kalbų įtaką“ arba užimančiomis tarpinę padėtį tarp ''satem'' ir ''centum'' kalbų.
 
Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų ''*ḱ, *ǵ, *ǵʰ'' priebalsių likimą skirstomos taip: ''satem'' kalbų grupei atstovauja [[indoiranėnų kalbos|indoiranėnų]], [[slavų kalbos|slavų]], [[baltų kalbos|baltų]] ir [[armėnų kalba|armėnų]] kalbos, o ''centum '' − [[germanų kalbos|germanų]], [[italikų kalbos|italikų]] ([[romanų kalbos|romanų]]), [[keltų kalbos|keltų]] bei [[graikų kalba|graikų]]. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų [[albanų kalba|albanų kalboje]] priskirti ją ''satem'' ar ''centum'' kalbų grupei − problemiška.<ref>Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25</ref>
==Išnašos==
{{išn}}
==Literatūra==
* [[Pjetras Umbertas Dinis|Pietro Umberto Dini]]. ''Baltų kalbos.'' – Vilnius, 2000. – ISBN 5-420-01444-0
18 195

pakeitimai