Latvių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Alvydas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Alvydas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 86:
[[Vaizdas:Latvian Ergonomic Keyboard Layout.png|300px|thumb|right|Latviškos klaviatūros išsidėstymas]]
 
Pradžioje latviškai buvo rašoma [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] pavyzdžiu, buvo naudojamas gotiškas šriftas. [[1908]] m. [[Karlis Miulenbachas|K. Miulenbacho]] vadovaujama komisija sudarė, o [[1919]] m. oficialiai patvirtino antikvos šriftu grįstą ir [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]] papildytą abėcėlę. [[1946]] m. iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ŗ'', reiškusi /rʲ/ (minkštąjąminkštąjį ''r''), kuri [[Bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] ir daugumoje [[Tarmė|tarmių]] sutapo su /r/. Nuo [[1957]] m. vietoj dviraidžio junginio ''ch'' garsui /x/ žymėti imta vartoti raidė ''h'',<ref name="ЯМ157"/>{{sfn|Блинкена|2001|c=215|name="Блинкена215"}} taip pat iš abėcėlės buvo pašalinta raidė ''ō''.
[[Vaizdas:Divdesmit Lati 1936.jpg|200px|thumb|right|1936 m. 20 latų kupiūra, kurioje parašyta raidė ''ō'']]
 
Eilutė 281:
 
Latgalietiškoji abėcėlė turi keletą raidžių, kurių nėra latvių bendrinės kalbos abėcėlėje, kai kurios raidės tariamos kitaip:<ref>{{cite book|last=Butkus|first=A|title=Latvių kalba|publisher=Æsti|date=2008|pages=129|location=Kaunas|isbn=978-9986-884-19-4}}</ref>
* Raide ''ō'' senesnėje rašyboje žymėtas dvibalsis ''/u̯ɐ/'' (t. y. ''uo''), pvz., ''brōlis'' [bruolis] 'brolis', ''vōrds'' [vuords] 'žodis; vardas' (latgaliečių ''uo'' atitinka latvių [[Bendrinė kalba|b. k.]] balsį ''ā'', vietoje b. k. dvibalsio ''uo'' latgaliečiai turi balsį ''ū'', kaip lietuvių pietų žemaičiai (dūnininkai), plg. ''ūga'' 'uoga', ''sūls'' 'suolas', ''rūka'' < ruoka 'ranka'). Dabartinėje latgaliečių rašyboje dvibalsį ''uo'' siūloma žymėti kaip lietuvių kalboje – dviem raidėm, bet ilgąjį balsį ''ō'' rašo su brūkšneliu.
* Raide ''o'' latgaliečių rašyboje žymimas trumpasis balsis ''/ɔ/'' (t. y. ''o''), kurį jie taria vietoje latvių b. k. senojo trumpojo ''/ɑ/'' (t. y. ''a''), pvz., ''kokls'' (latv. b. k. ''kakls'') 'kaklas', ''vosorys dorbi'' 'vasaros darbai' (plg. anykštėnų ir kupiškėnų rotininkavimą).
* Raide ''y'' žymimas suužpakalėjęs balsis ''/ɨ/'' (kaip [[Rusų kalba|rusų k.]] ''ы''), kurį latgaliečiai taria po kieto priebalsio, taip pat dvibalsyje ''yu'', kuris atitinka latvių b. k. balsį ''u:'' (t. y. ''ū''), pvz., ''dyumi'' [dыumi] 'dūmai', ''byut'' [bыut] 'būti'.
Eilutė 1 533:
* {{citation|last=Дини П.|title=Балтийские языки|editor=Под ред. и с предисл. В. Н. Топорова, пер. с итал. А. В. Топорова|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=544|ref=Дини|isbn=5-94282-046-5}}
* {{citation|last=Сталтмане В. Э.|chapter=Латышский язык|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|volume=Языки мира|pages=155—193|ref=Сталтмане|isbn=5-87444-225-1}}
* {{citation|last=Alvydas Butkus|first=|title=Latviai|location=Kaunas|publisher=Aesti|date=1995|pages=|isbn=9986-9034-0-8}}
* {{citation|last=Alvydas Butkus|first=|title=Latvių kalba|location=Kaunas|publisher=Aesti|date=2008|pages=|isbn=978-9986-884-19-4}}
* {{citation|last=Brigita Ceplīte, Laimdots Ceplītis|first=|title=Latviešu valodas praktiskā gramatika|edition=(pārstrādāts izd.)|location=Rīgā|publisher=Zvaigzne ABC|date=1997|pages=|isbn=9984-04-641-9|ref=Ceplīte, Ceplītis}}
* {{citation|last=[[Rick Derksen|Derksen]]|first=R.|title=Introduction to the History of Lithuanian accentuation|journal=Studies in Slavic and General Linguistics|date=1991|volume=16|pages=|ref=Derksen}}
eilutė 1 551 ⟶ 1 553:
* [http://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062 Lietuvių-latvių kalbų žodynas]
* [http://www.lt-lv-forum.org/files/786/Butkus_Lie_La_Celvedis.pdf Lietuviški-latviški pasikalbėjimai]
* [http://wwwalkas.lt/wp-lvcontent/uploads/2019/04/Latviu-forumkalba.orgpdf/files/786/Butkus_Latviu%20kalba.pdf Apie latvių kalbą]
 
{{Baltų kalbos}}