Priegaidė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Ed1974LT (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Priegaidė''', arba '''muzikinis kirtis''' − [[kalbotyra|kalbotyros]] terminas, reiškiantis žodžio arba frazės [[intonacija|intonavimo]] būdą, kai kinta tariamų [[Kirtis|kirčiuoto]] skiemens dalių (morų) garso aukštis.<ref>[http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KF00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Priegaid%C4%97.KF1500.pdf ''Lietuvių kalbos žinynas. Priegaidė'']; žiūrėta 2016-08-24</ref> Priegaides turinčiose kalbose jos tariamos viename arba keliuose žodžio [[Skiemuo|skiemenyse]] ir tuo skiriasi nuo [[toninė kalba|toninių kalbų]], pvz., [[kinų kalba|kinų]], kur kiekvienas skiemuo tariamas su intonacija. Nuo priegaidės gali priklausyti žodžio reikšmė.<ref>R.L. Trask, ''A Dictionary of Phonetics and Phonology'', Routledge 2004. Entry for „toneme“.</ref>
 
Priegaidžių būta jau [[baltų prokalbė]]je. [[Lietuvių kalba|Lietuvių]] [[bendrinė kalba|bendrinėje kalboje]] yra dvi priegaidės: tvirtapradė ([[akūtas|akūtas]]), žymima dešininiu kirčio ženklu ('''´''') arba mišriuosiuose dvigarsiuose su trumpaisiais balsiais ir dvibalsyjedvibalsiuose ''ùi, èu, òi, òu'' kairiniu ('''`'''), ir tvirtagalė ([[cirkumfleksas]]), žymima riestiniu kirčio ženklu ('''~'''). Priegaidės lietuvių kalboje tariamos [[Dvibalsis|dvibalsiuose]], mišriuosiuose [[Dvibalsis|dvigarsiuose]] ir ilguosiuose [[Balsis|balsiuose]]. Eidami vieni trumpieji balsiai lietuvių kalboje priegaidės neturi. Tvirtapradė priegaidė tariama krentančia intonacija, o tvirtagalė − kylančia arba lygia.<ref>[http://tekstynas.vdu.lt/tarties-zodynas/kirtis.php ''Lietuvių bendrinės kalbos kirtis ir jo žymėjimas'']; žiūrėta 2016-08-24</ref> Lietuvių kalboje priegaidės taip pat skiria žodžių reikšmes: ''gel̃si'' 'geltonuosi' − ''gélsi'' 'kąsi', ''aũkštas'' 'vaikščiojamoji pastato dalis, esanti vienoje iš jo aukščio zonų' − ''áukštas'' 'didelio aukščio, ūgio', ''sū́ris'' 'toks pieno gaminys' − ''sū̃ris'' 'sūrumas' ir t. t.
 
Be lietuvių, priegaides turi [[latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Lyvių kalba|lyvių]], kai kurios [[Skandinavų kalbos|šiaurės germanų (skandinavų)]], pietų [[slavų kalbos|slavų]], [[senoji graikų kalba|senoji graikų]], [[Vedų kalba|vedų]], [[Japonų kalba|japonų]], [[Korėjiečių kalba|korėjiečių]], indėnų jakių<ref>{{cite journal|last1=Demers |first1=Richard |last2=Escalante |first2=Fernando |last3=Jelinik |first3=Eloise|title=Prominence in Yaqui Words|journal=International Journal of American Linguistics|year=1999|volume=65|issue=1|jstor=1265972}}</ref>, [[Šanchajus|Šanchajaus]] ir kitos kalbos.<ref>Matthew Y. Chen, ''Tone Sandhi: Patterns across Chinese Dialects'', CUP, 2000, p. 223.</ref>