Joseph Goebbels: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 24:
Kaip Vokietijos [[Propagandos ministerija|liaudies švietimo ir propagandos ministras]] ir Reicho Kultūros Rūmų prezidentas nuo 1933 m. iki 1940 m. reguliavo ir nacių propagandai pajungė spaudą, radiją ir kiną bei [[Trečiojo Reicho menas|kitas kultūrinės veiklos formas]]. [[NSDAP]] veteranas (narys nuo [[1924 m.]]), buvo žinomas savo viešomis kalbomis ir giliu [[Antisemitizmas|antisemitizmu]].
 
Sujungiant demagogišką [[Retorika|retoriką]], kruopščiai surežisuotus masinius renginius ir efektyviai išnaudojant modernias technikos priemones, ypač panaudojant kiną ir [[Radijas|radiją]], Jozefui Gėbelsui pavyko nacionalsocialistinėmis idėjomis indoktrinuoti plačias vokiečių tautos mases bei demonizuoti žydus ir komunistus. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasauliopasaulinio karo]] metu J.Gėbelsas buvo asmeniškai atsakingas už savaitinę įvykių apžvalgą, transliuotą kinoteatruose, kuri buvo svarbiausiu vidinės propagandos instrumentu. Be to, jis paskelbė daugybę vedamųjų straipsnių svarbiausiuose laikraščiuose, kurie buvo skaitomi ir per radiją. Jo garsi kalba 1943 m. vasarį Sporto rūmuose, kur jis paragino gyventojus prisijungti prie "totalinio karo", laikoma manipuliavimo liaudimi pavyzdžiu. Antisemitine propaganda ir prieš žydus nukreiptomis akcijomis kaip, pvz., 1938 m. lapkričio mėn. pogromai, jis ideologiškai paruošė sprendimus dėl žydų deportacijos bei žydų ir kitų mažumų sunaikinimo, dėl to laikomas vienu iš svarbiausių holokausto rengėjų.
 
Išsamūs dienoraščiai, kuriuos J.Gėbelsas rašė nuo 1924 m. iki savo savižudybės, yra svarbūs NSDAP ir nacionalsocializmo laikotarpio istorijos šaltiniai.
 
== Biografija ==
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 146-1970-011-23, Joseph Goebbels und Frau Magda.jpg|thumb|left|150px|Joseph Goebbels su žmona frau Magda]]
 
Paulis Jozefas Gėbelsas gimė [[1897]] m. [[spalio 29]] d. Raito miestelyje (dabar [[Menchengladbachas|Menchengladbacho]] dalis). Jis buvo trečiasis Frydricho Gėbelso (Friedrich Goebbels; 1867-1929 m.) ir jo žmonos Marijos Katarinos Odenhauzen (Maria Katharina Odenhausen; 1869–1953 m.) sūnus. Su savo broliu Konradu (1893-1949 m.), Hansu (1895-1947 m.) ir seserimis Elizabeta (1901-1915 m.) ir Marija Katarina (1910-1949 m.) augo katalikiškame tėvų name.

1921 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį [[Heidelbergo universitetas|Heidelbergo universitete]].<ref>P. J. Goebbels. Wilhelm von Schütz als Dramatiker. Ein Beitrag zur Geschichte der Romantischen Schule // Heidelberg, Universitatverlag, 1922</ref> 1924 m. prisijungė prie [[Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija|nacių partijos]], dirbo kartu su [[Gregor Strasser|Gregoru Štraseriu]] partijos šiaurinėje šakoje. 1926 m. buvo paskirtas Berlyno partinės organizacijos vadovu ([[Gauleiteris|gauleiteriu]]), eidamas šias pareigas pradėjo domėtis [[propaganda]] kaip priemone partijos ir jos programos populiarinimui. [[1928]] metais J. Gėbelsas paskirtas nacionalsocialistų partijos spaudos, propagandos ir kultūros šefu, tapo vienu iš žymiausių partijos narių ir artimu [[Adolfas Hitleris|A. Hitlerio]] patikėtiniu.
 
[[1933]] m. naciams atėjus į valdžią, paskirtas [[propaganda|propagandos]] ministru. J. Gėbelso vadovaujama Propagandos ministerija greitai perėmė visų Vokietijos masinės informacinės priemonių priežiūrą ir kontrolę. Jis ypač propagandos tikslais naudojosi santykinai naujomis priemonėmis − [[radijas|radiju]] ir [[kinas|kino filmais]]. J. Gėbelsas buvo III Reicho naujos moralės kūrėju: „Jūs privalote būti negailestingi, kada kalbama apie tuos, prieš kuriuos mes kovojame, ir ką mes pasmerkiame totaliniam sunaikinimui".