Raduškevičiaus rūmai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[XVIII a.|XVIII amžiuje]] šioje vietoje minimi [[Vitebsko vaivada|Vitebsko vaivados]] Piro statytų ir [[Piromontas|Piromonto]] vardą gavusių rūmų griuvėsiai. Neogotikinio stiliaus pastatą [[1894]]–[[1897|1900]] m. pasistatydino gydytojas, Vilniaus miesto dūmos narys Hilarijus Raduškevičius. Rūmai buvo statomi pagal architekto [[Julianas Januševskis|Juliano Januševskio]] projektą.1900 m. mirus H. Raduškevičiui, rūmai atiteko brolio sūnui M. Raduškevičiui. 1911 m. rūmus nupirko antros gildijos pirklys Izraelis Donskojus. V korpuse jis įkūrė avalynės fabriką „Progres“. 1923 m. rūmus nusipirko stiklo fabriko savininkai broliai L. ir I. Zingeriai. Tuo metu rūmuose įsikūrė stiklo fabriko administracija ir 21 butas. 1939 m. rūmai atiteko iš Rygos atvykusiam lietuviui Kazimierui Burbai. Po [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] rūmuose buvo įsikūręs karinis dalinys, vėliau [[Vilniaus pedagoginis institutas|Vilniaus pedagoginio instituto]] bendrabutis, [[Greitoji medicinos pagalba|greitosios medicinos pagalbos stotis]]. 1962-63 m., įrengiant viešojo transporto stotelę ir pritaikant buv. [[Feliksas Dzeržinskis|Felikso Dzeržinskio]] (dabar - [[Kalvarijų gatvė|Kalvarijų]]) gatvę stambesniems transporto srautams, buvo nugriauta pusė rūmų – vakarų korpusas ir šiaurinio korpuso vakarinis galas. [[2004]] m. pastate įsikūrė [[Lietuvos architektų sąjunga]].