Jonas Bendorius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis skyrelio pavadinimo vienodinimas („Šaltinis“ -> „Šaltiniai“).
Eilutė 38:
[[1920]]–[[1924]] m. gilino muzikos teorijos ir kompozicijos žinias [[Leipcigas|Leipcigo]] konservatorijoje pas pedagogus S. Krehlį ir P. Graenerį. Parašė mokslinę studiją ''„Uvertiūros formos išsirutuliojimas istorijos šviesoje“''.
 
Nuo 1924 m. dėstė teorines disciplinas ir vadovavo [[vargonai|vargonų]] klasei [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]], nuo [[1933]] m. – [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]], [[1935]]–[[1940]] m. buvo konservatorijos inspektorius, dažnai pavaduodavo direktorių, [[1937]] m. pelnė vyresniojo mokytojo titulą. Taip pat dėstė E.Elenos Laumenskienės liaudies konservatorijoje ir vargonininkų kursuose, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos“ ir „Lietuvos kanklininkų“ draugijų pirmininkas.
 
1940 m. kartu su [[Konradas Kaveckas|Konradu Kavecku]] įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki [[1945]] m. jai vadovavo. [[1945]]–[[1949]] m. buvo [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus konservatorijos]] direktorius, nuo [[1948]] m. – profesorius; kartu buvo ir Muzikos teorijos kompozicijos katedros vedėjas, [[1949]]–[[1954]] m. – konservatorijos teorinių disciplinų dėstytojas, 1945–1948 m. – Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas (išrinktas ir sąjungos pirmininku). 1945 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1948 m. išrinktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatu. Buvo [[dainų šventė|dainų švenčių]] organizacinių komitetų narys.