Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
paveiksl.
Pataisyti lietuviški brūkšniai ir brūkšneliai
Eilutė 30:
Gimė [[Bajorai (luomas)|bajorų]] Jono Leono Petkevičiaus ([[1828]]-[[1909]]) ir Malvinos Onos Chodakauskaitės ([[1839]]-[[1870]]) šeimoje. Gabrielės seneliai iš tėvo pusės – [[Padubysys|Padubysio]] dvaro prievaizdas bajoras Felicijonas Petkevičius ([[1788]]-[[1863]]) ir buvusi baudžiauninkė Justina Janulevičiūtė-Janulytė ([[1798]]-[[1854]]) – gyveno [[Rozalimas|Rozalimo]] apylinkėje, į Puziniškį persikėlė [[1835]] m. Seneliai iš motinos pusės – bajorai Kazimieras Chodakauskas ([[1814]]-[[1905]]) ir Marija Namarauskaitė ([[1815]]-[[1902]]) – atsikėlė į [[Čelkiai (Pakruojis)|Čelkių]] dvarą Rozalimo apylinkėje apie [[1853]] m. Rašytojos motina buvo gimusi [[Kazliškiai (Molėtai)|Kazliškių]] dvare ([[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų raj.]]).
 
Gabrielės tėvas, gydytojas, [[1865]] m. su šeima persikėlęs į [[Joniškėlis|Joniškėlį]], pradėjo dirbti vietinėje ligoninėje. [[1866]]-[[1868]] m. jį privačiai mokė [[Laurynas Ivinskis]], vėliau – kiti namų mokytojai. Nors ir būdama silpnos sveikatos, su pažeistu [[stuburas|stuburu]], [[1878]] m. [[Mintauja|Mintaujoje]] baigė [[vokiečiai|vokiečių]] aukštesniąją mokyklą ir dar išlaikė egzaminus [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos vyrų gimnazijoje]]. [[1885]] m. [[Deltuva|Deltuvoje]], Tiškevičiaus dvare, lankė [[bitininkystė]]s kursus. [[1917]] m. išlaikė felčerės egzaminus, padėjo tėvui gydytojui, mokė valstiečių vaikus.
 
[[1889]] m. [[Jurgis Bielinis]] jai pradėjo pristatinėti [[Spaudos draudimas|draudžiamą spaudą]] lietuvių kalba. Nuo [[1890]] m. bendradarbiavo laikraštyje [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]] – pasiuntė savo pirmąją korespondenciją („Iš Panevėžio“). Rašydama į [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininką“]] pradėjo pasirašinėti ''Bitės'' [[Slapyvardis|slapyvardžiu]]. Ilgainiui ''Bitė'' tapo jos [[Pavardė (asmenvardis)|pavardės]] dalimi. Ėmėsi daraktorės darbo – slaptai mokė vaikus ir suaugusius. [[1893]] m. įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“ neturtingiems moksleiviams remti, iki [[1903]] m. jai vadovavo.
Eilutė 38:
[[1898]] m. rudenį jos iniciatyva ir lėšomis organizuota ekskursija po Lietuvą. Kartu keliavę [[Petras Avižonis]], [[Povilas Višinskis]], seserys Juškytės aplankė [[Žemaitė|Žemaitę]], P. Kriaučiūną, [[Justinas Staugaitis|Justiną Staugaitį]] ir kitus visuomenės veikėjus. Neišdildomą įspūdį padarė [[Vincas Kudirka]], atkakliai dirbęs paskutinėmis savo gyvenimo dienomis. [[1899]] m. Palangoje režisavo pirmąjį lietuvišką spektaklį „[[Amerika pirtyje]]“.
 
[[1901]] m. grįžo į [[Puziniškis (Panevėžys)|Puziniškį]], kuris, kaip ir Joniškėlis, tapo ano meto lietuvių veikėjų susitikimo vieta. [[1907]] m. – pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo pirmininkė. [[1908]] m. – viena iš Lietuvių moterų sąjungos, o [[1922]] m. – [[Lietuvos moterų sąjunga|Lietuvos moterų sąjungos]] steigėjų. [[1909]]-[[1913]] m. dirbo dienraščio „[[Lietuvos žinios]]“ redakcijoje.
 
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pradžioje išlaikė felčerio egzaminus. Dirbo [[vaistinė]]s vedėja, felčere. [[1919]]-[[1924]] m. mokytojavo [[Panevėžys|Panevėžyje]].
 
Priklausė [[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]]i. [[1920]] m. [[gegužės 15]] d. – [[1920]] m. [[rugsėjo 15]] d. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] atstovė, išrinkta V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė [[LSLDP|Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos]] frakcijai. Pirmininkavo pirmajam posėdžiui, kaip vyriausia po [[Simonas_Rozenbaumas|Simono Rozenbaumo]], kuris nemokėjo lietuvių kalbos, [[Seimas|Seimo]] atstovė. Mandato atsisakė, grįžo į Panevėžį.<ref>Žydrūnas Mačiukas. [http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98391&p_k=1 Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas]</ref>
Eilutė 46:
Rašytoja rėmė gabius jaunuolius, padėdama siekti jiems mokslo. Taip į žymius skulptorius prasiveržė [[Bernardas Bučas]] ir [[Juozas Zikaras]].
 
[[2011]] m. išleistas G. Petkevičaitei - Bitei skirtas [[pašto ženklas]].<ref>http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=1507&parent_id=228</ref>
 
== Kūryba ==
Eilutė 54:
 
== Feminizmas ==
G. Petkevičaitė - Bitė buvo aktyvi judėjimo už lygias lyčių teises Lietuvoje dalyvė, moterų judėjimo pradininkė. Ji stengėsi iškovoti balsavimo teises moterims, buvo svarbi Lietuvos sufražistė ir liberaliosios moterų judėjimo srovės lyderė.
 
Gabrielė Petkevičaitė, prisimindama moters vaidmenį šeimoje XIX a. pabaigoje, rašė: "Kiek visokių darbų darbelių atlikta, kiek nesmagumų kelta... Ir vis dėlto vien, kad moterė turi būti šeimos širdis (...) nuo moters priklauso šeimos likimas. Tokiais obalsiais buvau hipnotizuojama nuo septynioliktų savo gyvenimo metų".<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 32 (Citata knygoje: G. Petkevičaitė. Kadaise... Ne pasaka, tik atsiminimai. LLTI RS, f. 30-25 (CB), 1. 30.)</ref>
 
Ji 1878 m. baigė Mintaujos mergaičių mokyklą, 1885 m. - bitininkystės kursus Deltuvoje. Tačiau, tėvo liepiama, G. Petkevičaitė liko namuose Joniškėlyje ir "ėmė šviesti liaudį. Slapta mokė kiekvieną, kuris norėjo mokytis, ypač mergaites".<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 33 (Citata knygoje: A. Ambraziejūtė-Steponaitienė. ''Už lietuvybę.'' LMA RS, f. 12-3078, 1. 114.)</ref> G. Petkevičaitė, prisiminusi savo veiklos pradžią, teigė: "negalėjau priprasti prie tos minties, jog galvota, norinti mokintis moterė, turi užleisti kelią vyrams į mokslą, nors tie mažiausiai noro turi tas mokslas įgyti... Ir tas įsitikinimas privertė mane atsidėjus sekti taip vadinamojo moterų klausimo evoliuciją...".<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 33 (Citata knygoje: G. Petkevičaitė. Kadaise... Ne pasaka, tik atsiminimai. LLTI RS, f. 30-25 (CB), 1. 31.)</ref> Pradėjusi dirbti pedagoginį darbą, įsitraukė į visuomenės kultūrinimo ir sąmoningumo darbą. Sąmoninga ir racionali G. Petkevičaitės veikla prasidėjo 1890 m., tada ji įkūrė pirmąją labdaros organizaciją - Žiburėlį, kurio tikslas buvo mokyti ir šelpti gabius vaikus. <ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 33-34</ref> Jonas Jablonskis ir Vincas Kudirka pritarė šiai organizacijai. Vincas Kudirka su džiaugsmu sutiko G. Petkevičaitės ir J. Juškytės įkurtą Žiburėlį, čia matydamas labai svarbią visuomeninės moterų veiklos pradžią. Žiburėlis iš esmės buvo moterų draugija, jos branduolį sudarė pasiturinčios moterys(...).<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 34</ref>
 
Nuo 1901 m. G. Petkevičaitė, persikėlusi į Puziniškį, organizavo apylinkės žmonių mokymą per knygnešį Antaną Bataitį. Vėliau, susitarusi su A. Bataičiu, ji organizavo slaptą mokyklą knygnešio namuose.<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 35</ref> Tai buvo ne pirmoji G. Petkevičiatės įsteigta mokykla (pirmąją ji organizavo dar 1879 m. Joniškėlyje, savo bute).<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 35 (Citata knygoje: ''Žymios XX amžiaus Lietuvos moterys''. Kaunas, 2000, p. 94.)</ref>
Eilutė 70:
''Lietuvos moterų tarybos'' (LMT) įkūrimo idėją iškėlė G. Petkevičaitė 1927 m. rugsėjo mėn., kai buvo minimos I moterų suvažiavimo dvidešimtosios metinės. Rašytoja ''Lietuvos žiniose'' paskelbė vienijančios moterų politinės draugijos įkurimo idėją, nes tik vienybėje glūdi moterų stiprybė.<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 73 (Citata knygoje: 1907-1927 m. moterų teisės ir pareigos // ''Lietuvos žinios'', 1927, rugsėjo 23, p. 2.)</ref>
 
G. Petkevičaitė - Bitė iki gyvenimo pabaigos dalyvavo moterų organizacijų veikloje ir palaikė ryšį su jų atstovėmis (pvz., susirašinėjo su LMT pirmininke V. Lozoraitiene). G. Petkevičaitė 1907 m. buvo I moterų suvažiavimo prezidiumo pirmininkė; 1937 m. buvo II moterų suvažiavimo prezidiumo narė. Įvertinusi moterų indėlį kovojant dėl valstybės atkūrimo, ji priminė, kad moterys neturi nė valandai užmiršti, jog jų teisių sulyginimas - tai ne atleidimas nuo pareigų, bet priešingai - jų atsiranda dar didesnių ir atsakingesnių.<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 183 (Citata knygoje: Pirmo suvažiavimo prezidiumo pirmininkės G. Petkevičaitės kalba // Moteris ir pasaulis, 1938, Nr. 1-2, p. 6.)</ref> Suvažiavime buvo perskaitytas G. Petkevičaitės, F. Bortkevičenės, E. Vileišienės pasirašytas pageidavimas sudaryti specialų komitetą atstovauti moterų reikalams.<ref>Virginija Jūrėnienė, ''Lietuvių Moterų Judėjimas XIX Amžiaus Pabaigoje - XX Amžiaus Pirmojoje Pusėje'', Vilniaus Universiteto Leidykla, 2006, p. 184</ref>
 
== Bibliografija ==
* ''Krislai'', apsakymų rinkinys, 1905 m.
* ''Ad astra'', romanas, 1933 m., 2 t.
* ''Karo meto dienoraštis'', publicistika, 1925–19311925-1931 m.
* ''Iš mūsų vargų ir kovų'', atsiminimai 1927 m.
* ''Raštai'', Kn. 1-6, 1966–19681966-1968 m.
* Pedagogė Petkevičaitė-Bitė, 1988 m.
* Karo meto dienoraštis III tomas , 2008 m. / pirmą kartą iš rankraščio<span data-ve-clipboard-key="0.17086260469310321-0"> </span>Išleistas visas/
* Karo meto dienoraštis 1-2 tomai , 2010-2011 m.
* Gabrielė sielos, ne luomo bajorė, 2014 m.
* Metai Tamsčiuko atokaitoj, 2014 m.
Eilutė 92:
** [[Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vidurinė mokykla]], kurioje įrengtas memorialinis kambarys
** Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras
** Panevėžio krašto Gabrielės Petkevičaitės- Bitės skautų draugovė.
** literatūrinė [[Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija]]
** [[Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis Tarnaukite Lietuvai|Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“]]
Eilutė 99:
* Petkevičaitė Gabrielė, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 42.
* Petkevičaitė-Bitė G., Autobiografija, Naujoji Romuva, 1932, Nr. 7.
* Petkevičaitė-Bitė Gabrielė, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1960, t. 22, p. 353–355353-355/
* Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: laikmetis, žmonės, aplinka, Panevėžys, 2001.
* Tamošaitis M., Petkevičaitė-Bitė Gabrielė, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–19221920-1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 263–265263-265.
 
== Šaltiniai ==