20:34, 17 gruodžio 2020 versija taisyti +JMJ+ (aptarimas \| indėlis) 1 602 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		20:37, 17 gruodžio 2020 versija taisyti anuliuoti +JMJ+ (aptarimas \| indėlis) 1 602 keitimai SNėra keitimo santraukos Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: == Biografija == Nors [[1907]] m. baigė [[Kauno gimnazija\|Kauno gimnaziją]], dar [[1905]] m. pradėjo tarnauti įvairiose [[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] valdžios įstaigose Lietuvos ir [[Latvija\|Latvijos]] teritorijoje. [[1912]]–[[1915]] m. [[Kuršas\|Kuršo]] gubernijos apskrities viršininko padėjėjas. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]] 1915 m. mobilizuotas, [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s XIX korpuso [[kontržvalgyba\|kontržvalgybos]] viršininkas, [[1918]] m. – [[baltagvardiečiai\|baltagvardiečių]] Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas [[brigada (karyba)\|brigados]] vado teisėmis. [[1920]]–[[1921]] m. studijavo [[Vladivostokas\|Vladivostoko]] Rytų kalbų institute. === Pirmajame pasauliniame kare ir Rusijos pilietiniame kare === Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajam pasauliniam karui]] 1915 m. mobilizuotas, [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s XIX korpuso [[kontržvalgyba\|kontržvalgybos]] viršininkas, [[1918]] m. – [[baltagvardiečiai\|baltagvardiečių]] Amūro karo apygardos kontržvalgybos viršininkas [[brigada (karyba)\|brigados]] vado teisėmis. [[1920]]–[[1921]] m. studijavo [[Vladivostokas\|Vladivostoko]] Rytų kalbų institute. === Klaipėdos sukilimas === Grįžęs į Lietuvą, 1921 m. [[liepos 21]] d. paskirtas [[Lietuvos kariuomenės Generalinis štabas\|Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo]] Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininku. [[Ernestas Galvanauskas\|Ernesto Galvanausko]] vyriausybės pavedimu [[1922]] m. pasiųstas į [[Klaipėdos kraštas\|Klaipėdos kraštą]] tirti vietinių gyventojų nusistatymą susijungimo su Lietuva klausimu. Atsisakius daugeliui Lietuvos karininkų, paskirtas vadinamojo [[Klaipėdos sukilimas\|Klaipėdos sukilimo]] kariniu vadu ir pakeista pavarde vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, [[1923]] m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą. Užėmus Klaipėdą, [[sausio 16]] d. generalinio štabo įsakymu iš vietinių Klaipėdos krašto gyventojų pradėjo burti Klaipėdos krašto armiją, kurios buvimas laidavo veiklos galimybes sukilimo metu suformuotai [[Erdmonas Simonaitis\|Erdmono Simonaičio]] direktorijai. [[Vasario 15]] d. [[Ambasadorių konferencija\|Ambasadorių konferencijos]] reikalavimu vadinamoji Budrio armija reorganizuota. Buvo [[sausio 17]] d. vyriausybės aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui paskirto [[Antanas Smetona\|Antano Smetonos]] pavaduotoju. Prancūzijos kariuomenei pasitraukus iš Klaipėdos krašto, [[vasario 19]] d. paskelbė perimąs Prancūzijos vyr. komisaro pareigas Klaipėdos krašte. [[Balandžio 7]] d. Smetonai pasitraukus iš vyriausiojo įgaliotinio pareigų, faktiškai tapo Lietuvos atstovu Klaipėdos krašte. === Gubernatoriaus ir diplomato karjera === [[1924]] m. [[spalio 21]] d. prezidento dekretu paskirtas pirmuoju [[Klaipėdos krašto gubernatorius\|Klaipėdos krašto gubernatoriumi]], tačiau, po lietuvių partijų nesėkmės per pirmuosius rinkimus į [[Klaipėdos krašto seimelis\|Klaipėdos krašto seimelį]] [[1925]] m. lapkritį, pasitraukė iš gubernatoriaus pareigų. Nuo [[1927]] m. sausio pradėjo dirbti Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje patarėju, [[1928]] m. sausį paskirtas Lietuvos konsulu [[Karaliaučius\|Karaliaučiuje]], nuo [[1933]] m. lapkričio – Lietuvos generalinis konsulas [[Rytų Prūsija\|Rytų Prūsijoje]]. [[1936]] m. [[lapkričio 11]] d. paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu [[JAV]]. Šiose pareigose dirbo visą likusį savo gyvenimą – 28 metus. Gyvendamas [[Niujorkas\|Niujorke]], [[1940]] m. gavo Niujorko miesto garbės piliečio vardą. [[1964]] m. palaidotas lietuvių kapinėse [[Čikaga\|Čikagoje]]. == Šeima == Sūnus [[Algis Budrys]] – mokslinės fantastikos rašytojas.<ref>{{VLE\|III\|561\|[[Kazimieras Tamašauskas]]\|Jonas Budrys}}</ref>

Jonas Budrys: Skirtumas tarp puslapio versijų