Parnidžio kopa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo CreativeJohnLT (Aptarimas) darytas keitimas 6035568
Žyma: Anuliuoti
Eilutė 40:
== Skulptūra „Prieš vėją“ ==
Parnidžio kopoje 2018 m. pastatytas paminklas filosofui [[Jean-Paul Sartre]] (aut. Klaudijus Pūdymas). Iš bronzos išlietą skulptoriaus kūrinį „Prieš vėją“ galima pamatyti einant pakeliui iki saulės laikrodžio. Prancūzų filosofai ir rašytojai J. P. Sartre ir [[Simone de Beauvoir]] Lietuvoje penkias dienas viešėjo 1965-ųjų vasarą. Skulptūra vaizduoja J. P. Sartre, žengiantį per smėlio kopas. Šalia skulptūros lietuvių ir prancūzų kalbomis užrašytos filosofo Nidoje ištartos frazės: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ bei „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.<ref>https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/parnidzio-kopa-velkasi-nauja-ruba-1701131/</ref>
{{Commonscat|Parnidžio kopa}}
 
== Kuršių nerijos mitai ==
Viena iš paslaptingiausių vietų Kuršių Nerijoje yra Mirties slėnis. Šis slėnis pavadinimą gavo dėl to, nes prie Grobšto rezervato ribos,  prieš kelis dešimtmečius kažkas įkasė keliolika medinių kryžių. Jie iš smėlynų vis dar kyšo -  žemi, mediniai ir baigiantys supūti kryžiai. Dėl šių kryžių buvo pastatytas  ženklas su pavadinimu „Mirties slėnis“. Ši vieta jau nuo seno turi intriguojančias istorines aplinkybes, kurias slepia pusiasalio paslaptys. Tačiau yra manoma, kad 1870–1871 metais vykęs Prūsijos ir Prancūzijos karas yra susijęs su šia mįslinga vieta, nes per šį karą vokiečiai netoli Nidos įrengė prancūzų karo belaisvių stovyklą.<ref>[https://www.neringosmuziejai.lt/lt/naujienos/kursiu-nerijos-mitu-pedsakais/290 Iš neringosmuziejai.lt, kuršių nerijos mitų pėdsakais. https://www.neringosmuziejai.lt/lt/naujienos/kursiu-nerijos-mitu-pedsakais/290]</ref>{{Commonscat|Parnidžio kopa}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}