Debesų kompiuterija: Skirtumas tarp puslapio versijų

30 baitų pašalinta ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
'''Debesų kompiuterija''' ({{en|Cloud computing}}) – Tai galimybė naudotis kompiuterine ir programine įranga internete ir mokėti tik už tai, kiek teikiama paslauga buvo pasinaudota.<ref name=":1"> Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 117-130. ISSN 1392-0561 </ref> Lietuviškoje spaudoje buvo pradėtas vartoti terminas „debesų kompiuterija“, tačiau šiuo metu rekomenduojamas šiam reiškiniui apibūdinti '''debesijos''' terminas.<ref name=":2"> Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 95. ISSN 2424-3477</ref>
 
== '''Istorija''' ==
Debesų kompiuterijos koncepcijos pradininkas buvo John McCarthy, kuris 1960-aisiais pasiūlė, kad būsimos debesų kompiuterijos paslaugos ir apmokestinimas būtų analogiškas komunalinių paslaugų apmokėjimui.<ref name=":4">V. V. Arutyunov. Cloud Computing: Its History of Development, Modern State, and Future Considerations. (2012) Vol. 39, No. 3, pp. 173–178. ISSN 0147-6882</ref> Ankstyviausias debesų kompiuterijos paminėjimas literatūroje buvo „Compaq“ dokumente [[1996]]m. <ref>Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2. 46–48. ISSN 1746-5710</ref> Pirmieji debesų kompiuterijos paslaugas pradėjo tiekti [[Google]] ir [[Amazon]] firmos.<ref>Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development (2015.30).Vol. 37. No. 2: 331–344. ISSN 1822-6760</ref> Modernų debesies atsiradimą pradėjo Amazon Web Services (AWS), [[2002]] m. paleidusi savo viešąjį debesį. AWS „Elastic Compute Cloud“ (EC2) plačiajai visuomenei buvo prieinama nuo [[2006]] m. [[2010]] m. [[Microsoft]] įžengė į rinką ir paleido „Azure“.<ref name=":4"/>
 
== '''Debesų kompiuterijos siūlomos paslaugos''' ==
 
Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi.<ref>Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722 </ref> Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų klientų poreikius.
* '''PaaS''' (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo [[Microsoft]] parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQL Server ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, [[Windows]] Azure ir kt.<ref name=":1"/>
 
== '''Debesijos modeliai''' ==
Debesijos modelius nulemia jungimosi prie debesijos saugumo lygis. Jei debesija yra vieša, jos paslaugomis galima naudotis nemokamai, tačiau dažniausiai jungiantis prie jos būtina registracija. Jungiantis prie bendruomenių ar privačių debesijų, taikomas saugus [[VPN]] jungimosi protokolas (angl. Virtual Private Network – [[VPN]]), kuriuo gali naudotis tik tų debesijos paslaugų vartotojai. Debesijos modeliai:<ref name=":2"/>
* Bendruomenės debesija (angl. Community Cloud) – paslaugos prieinamos tam tikros bendruomenės nariams, pvz., mokslininkams.
* Mišri debesija (angl. Hybrid Cloud) – jungia viešą ir privačią debesiją, t. y. iš privačios debesijos galima jungtis prie viešos.<ref name=":2"/>
 
== '''Debesijos technologijų pliusa'''ipliusai ==
Debesų technologijos pasižymi dideliu išteklių perskirstymo efektyvumu ir greičiu, o tai reiškia, kad piko valandomis klientas gali užsisakyti daugiau atminties, didesnės procesoriaus galios, kad būtų išvengta duomenų perdavimo ribojimo. Nesant tokio poreikio, per labai trumpą laiką naudojamą galią galima sumažinti. Tai leidžia taupyti kliento lėšas – mokama tik už tuos išteklius, kurie naudojami.<ref name=":1"/> Debesijos technologijos patrauklumo priežastys:
* Paslaugos neribojamos laiko atžvilgiu. Jungiamasi iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra [[internetas]].
* Už paslaugą mokama tiek, kiek ja naudojamasi. <ref name=":2"/>
 
== '''Debesies panaudojimas įmonėse''' ==
Debesis tapo daugelio organizacijų darbo įrankiu, leidžiančiu dirbti lanksčiau, produktyviau bei mažiau investuojant ir išleidžiant. Kaip įmonės gali naudoti debesį:
* '''Mobilioji darbo vieta'''. Debesis suteikia bet kuriai įmonei įrankių, reikalingų norint leisti darbuotojams dirbti iš bet kurios vietos. Taip yra todėl, kad el. laiškus ir visus svarbius dokumentus galima nusiųsti ir įrašyti į debesį, kad darbą iš tikrųjų būtų galima atlikti debesyje. Rinkmenų bendrinimas yra dar viena didžiulė priežastis, kodėl debesis leidžia naudotis mobiliąja darbo vieta. Kai jūsų organizacija naudoja nuomojamų išteklių debesies aplinką, ji turi vietą nusiųsti dideliems ar slaptoms rinkmenoms, kurių nepageidaujate siųsti el. paštu. Kai kurie debesies saugyklos teikėjai taip pat leidžia lengvai redaguoti dokumentus kaip grupę, naudojantis žinomais įrankiais.
118

pakeitimų