Debesų kompiuterija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 450 baitų pašalinta ,  prieš 1 metus
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
[[File:Cloud-Computing services.png|thumb|Debesų kompiuterija]]
 
'''Debesų kompiuterija''' ({{en|Cloud computing}}) – Tai galimybė naudotis kompiuterine ir programine įranga internete ir mokėti tik už tai, kiek teikiama paslauga buvo pasinaudota, nesigilinant, kaip ir iš kur ta paslauga yra teikiama (analogija su komunaliniais mokesčiais buityje už vandenį, elektrą, dujas ir telefoną.<ref name=":1"> Pečeliūnaitė, Angelė (2011)."Debesų kompiuterija: darbas, bendradarbiavimas ir komunikacija. Ar debesis tenkina studentų ir mokslininkų poreikius?" .Informacijos mokslai (55): 117-130. ISSN 1392-0561 </ref> Lietuviškoje spaudoje buvo pradėtas vartoti terminas „debesų kompiuterija“, tačiau šiuo metu rekomenduojamas šiam reiškiniui apibūdinti '''debesijos''' terminas.<ref name=":2"> Pečeliūnaitė, Angelė (2014). "Debesijos technologijos bibliotekoje". Bibliotheca Lituana III: 95. ISSN 2424-3477</ref>
 
== '''Istorija''' ==
Debesys – tai serveriai ([[kompiuteriai]]), nuolat prijungti prie interneto, į kuriuos vartotojai už tam tikrą mokestį (o kartais ir nemokamai) gali įsikelti savo norimas rinkmenas ir vėliau jas atsidaryti ar parsisiųsti iš serverio naudodami bet kurį įrenginį, prijungtą prie interneto (kompiuterį, telefoną, planšetę) suvedę savo prisijungimo duomenis.
Debesų kompiuterijos koncepcijos įkūrėjaspradininkas buvo JohnasJohn McCarthy, kuris 1960-aisiais pasiūlė, kad būsimos debesų kompiuterijos paslaugos ir apmokestinimas būtų atliekamasanalogiškas kaip komunalinėskomunalinių paslaugospaslaugų apmokėjimui.<ref name=":4">V. V. Arutyunov. Cloud Computing: Its History of Development, Modern State, and Future Considerations. (2012) Vol. 39, No. 3, pp. 173–178. ISSN 0147-6882</ref> Ankstyviausias debesų kompiuterijos paminėjimas literatūroje buvo „Compaq“ dokumente [[1996]]m. <ref>Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2. 46–48. ISSN 1746-5710</ref> Pirmieji debesų kompiuterijos paslaugas pradėjo tiekti [[Google]] ir [[Amazon]] firmos, kurių analitikai debesų kompiuteriją apibrėžia kaip kreiptį į virtualius [[IT]] išteklius, esant jų paklausai (angl. on-demand).<ref>Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development (2015.30).Vol. 37. No. 2: 331–344. ISSN 1822-6760</ref> Modernų debesies atsiradimą pradėjo „AmazonAmazon Web Services“Services (AWS), [[2002]] m. paleidusi savo viešąjį debesį. AWS „Elastic Compute Cloud“ (EC2) plačiajai visuomenei buvo prieinama nuo [[2006]] m. [[2010]] m. „Microsoft“[[Microsoft]] įžengė į rinką ir paleido „Azure“.<ref name=":4"/>
 
== '''Debesų kompiuterijos siūlomos paslaugos''' ==
== Istorija ==
Debesų kompiuterijos koncepcijos įkūrėjas buvo Johnas McCarthy, kuris 1960-aisiais pasiūlė, kad būsimos debesų kompiuterijos paslaugos ir apmokestinimas būtų atliekamas kaip komunalinės paslaugos.<ref name=":4">V. V. Arutyunov. Cloud Computing: Its History of Development, Modern State, and Future Considerations. (2012) Vol. 39, No. 3, pp. 173–178. ISSN 0147-6882</ref> Ankstyviausias debesų kompiuterijos paminėjimas literatūroje buvo „Compaq“ dokumente [[1996]]m. <ref>Blesson Varghese. A History of the Cloud. (2019). Volume 61, Issue 2. 46–48. ISSN 1746-5710</ref> Pirmieji debesų kompiuterijos paslaugas pradėjo tiekti [[Google]] ir [[Amazon]] firmos, kurių analitikai debesų kompiuteriją apibrėžia kaip kreiptį į virtualius [[IT]] išteklius, esant jų paklausai (angl. on-demand).<ref>Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development (2015.30).Vol. 37. No. 2: 331–344. ISSN 1822-6760</ref> Modernų debesies atsiradimą pradėjo „Amazon Web Services“ (AWS), [[2002]] m. paleidusi savo viešąjį debesį. AWS „Elastic Compute Cloud“ (EC2) plačiajai visuomenei buvo prieinama nuo [[2006]] m. [[2010]] m. „Microsoft“ įžengė į rinką ir paleido „Azure“.<ref name=":4"/>
 
Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso kokia gali būti prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi.<ref>Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722 </ref> Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų klientoklientų poreikius.
== Debesų kompiuterijos siūlomos paslaugos ==
* '''SaaS''' (angl. Software as a Service) – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas, inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos, el. pašto paslaugos ir kt. Mokama (dalis programų nekainuoja arba siūlomos atvirojo kodo programos) už programos licencijos naudojimą pasirinktam laikotarpiui (angl. pay-as-you-go modelis). Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, [[Google]] [[Gmail]] , Zoho Office, [[Microsoft]] „Live“ ir kt.
 
* '''IaaS''' (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, OSoperacinės sistemos ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. [[Verslininkas]] moka už suvartotus sutartu laikotarpiu išteklius. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: [[Amazon]] EC2 (Elastic Computer Cloud), [[Amazon]] S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), [[Google]] Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt.
Debesų kompiuterijos programos yra naudojamos daugelyje pramonės šakų ir verslo praktikose. Nuo programinės įrangos priklauso kokia gali būti prieiga prie informacijos, kaip ja naudojama ir ja dalijamasi.<ref>Keith J. Kaplan, MD, Yvonne D. Brooks, Erin A. Mayer. Use of Cloud Computing for Whole Slide Consultation . (2012). Vol:138, No. 2. A034. ISSN 1943-7722 </ref> Galima išskirti tokias siūlomas debesų kompiuterijos tarnybos paslaugas, kurios laikui bėgant yra papildomos, tobulinamos, kad kuo geriau patenkintų kliento
poreikius.
* '''SaaS''' (angl. Software as a Service) – programinė įranga kaip paslauga. Klientas užsisako tas programas, kurios reikalingos jo darbui, projektui įgyvendinti. Programos pasiekiamos internetu ir valdomos interneto naršykle. Tai gali būti internete veikiantis biuro programų paketas, inventoriaus valdymo, apskaitos, projektų valdymo programos, verslo valdymo sistemos, el. pašto paslaugos ir kt. Mokama (dalis programų nekainuoja arba siūlomos atvirojo kodo programos) už programos licencijos naudojimą pasirinktam laikotarpiui (angl. pay-as-you-go modelis). Su programomis dirbama naudojant interneto naršyklę (į nuosavą kompiuterį nereikia diegti jokių papildomų programų). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Salesforce, [[Google]] [[Gmail]] , Zoho Office, [[Microsoft]] „Live“ ir kt.
 
* '''IaaS''' (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Klientas užsisako virtualius, jam reikalingus kompiuterinius išteklius – tai ir procesoriaus galia, reikiamas atminties kiekis, duomenų saugyklos, OS ir įvairios valdymo, kontrolės ir ryšio programos. [[Verslininkas]] moka už suvartotus sutartu laikotarpiu išteklius. Tokių paslaugų tiekėjai, pavyzdžiui: [[Amazon]] EC2 (Elastic Computer Cloud), [[Amazon]] S3 (Simple Storage Service), Bridge2Cloud (paslaugos Lietuvoje), [[Google]] Apps Engine, C3 (Citrix Cloud Centre) ir kt.
 
* '''PaaS''' (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Siūloma infrastruktūra, kuri turi daugybę aplikacinių komponentų, leidžiančių dirbti su programavimo įrankiais, kurti naujus modulius ar tobulinti esamus. Kitaip tariant, siūlomos paslaugos, leidžiančios kurti naujas debesų kompiuterijai reikalingas, paklausias programas, jas testuoti debesyje ir vėliau pasiūlyti debesų kompiuterijos klientams. PaaS siūlo [[Microsoft]] parengtą paketą (Windows OS .NET, IIS, SQL Server ir kt.) arba atvirojo kodo paketą LAMP (sudaro Linux OS, Apache, MySQL ir PHP). Tokių paslaugų teikėjai, pavyzdžiui: Rollbase, SAP, Red Hat, [[Windows]] Azure ir kt.<ref name=":1"/>
 
== '''Debesijos modeliai''' ==
Debesijos modelius nulemia jungimosi prie „debesies“debesijos saugumo lygis. Jei debesija yra vieša, jos paslaugomis galima naudotis nemokamai, tačiau dažniausiai jungiantis prie jos būtina registracija. Jungiantis prie bendruomenių ar privačių debesijų, taikomas saugus [[VPN]] jungimosi protokolas (angl. Virtual Private Network – [[VPN]]), kuriuo gali naudotis tik tų debesijos paslaugų vartotojai. Debesijos modeliai:<ref name=":2"/>
dažniausiai jungiantis prie jos būtina registracija. Jungiantis prie bendruomenių ar privačių debesijų, taikomas saugus [[VPN]] jungimosi protokolas (angl.
Virtual Private Network – [[VPN]]), kuriuo gali naudotis tik tų „debesų“ paslaugų
vartotojai. Debesijos modeliai:<ref name=":2"/>
* Bendruomenės debesija (angl. Community Cloud) – paslaugos prieinamos tam tikros bendruomenės nariams, pvz., mokslininkams.
* Privati debesija (angl. Privat Cloud) – paslaugos teikiamos įstaigos vidiniame tinkle.
* Mišri debesija (angl. Hybrid Cloud) – jungia viešą ir privačią debesiją, t. y. iš privačios debesijos galima jungtis prie viešos.<ref name=":2"/>
 
== '''Debesijos technologijų pliusaipliusa'''i ==
Debesų technologijos pasižymi dideliu išteklių perskirstymo efektyvumu ir greičiu (paslaugos lankstumas), o tai reiškia, kad piko valandomis klientas gali užsisakyti daugiau atminties, didesnės procesoriaus galios, kad būtų išvengta duomenų perdavimo ribojimo. Nesant tokio poreikio, per labai trumpą laiką (sąlygų lankstumas; angl. terms flexibility) naudojamą galią galima sumažinti. Tai leidžia taupyti kliento lėšas – mokama tik už tuos išteklius, kurie naudojami.<ref name=":1"/> Debesijos technologijos patrauklumo priežastys:
Debesijos technologijos patrauklios dėl daugelio priežasčių:
* Paslaugos neribojamos laiko atžvilgiu. Jungiamasi iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik yra [[internetas]].
* Jungiamasi su bet kokiu įrenginiu, palaikančiuteikiančiu internetą.
* Užtikrinama duomenų apsauga „debesyje“debesyje, saugi prieiga; papildomai daromos atsarginės duomenų ir pačios sistemos kopijos, jos saugomos skirtinguose serveriuose.
* Sudaromos sąlygos dinamiškai keisti paslaugų paketo apimtį pagal poreikius – daugiau ar mažiau virtualių mašinų, daugiau ar mažiau vietos duomenims.
* Už paslaugą mokama tiek, kiek ja naudojamasi. <ref name=":2"/>
 
== '''Debesies panaudojimas įmonėse''' ==
Debesis tapo daugelio organizacijų darbo įrankiu, leidžiančiu dirbti lanksčiau, produktyviau bei mažiau investuojant ir išleidžiant. Kaip įmonės gali naudoti debesį:
* '''Mobilioji darbo vieta'''. Debesis suteikia bet kuriai įmonei įrankių, reikalingų norint leisti darbuotojams dirbti iš bet kurios vietos. Taip yra todėl, kad el. laiškus ir visus svarbius dokumentus galima nusiųsti ir įrašyti į debesį, kad darbą iš tikrųjų būtų galima atlikti debesyje. Rinkmenų bendrinimas yra dar viena didžiulė priežastis, kodėl debesis leidžia naudotis mobiliąja darbo vieta. Kai jūsų organizacija naudoja nuomojamų išteklių debesies aplinką, ji turi vietą nusiųsti dideliems ar slaptoms rinkmenoms, kurių nepageidaujate siųsti el. paštu. Kai kurie debesies saugyklos teikėjai taip pat leidžia lengvai redaguoti dokumentus kaip grupę, naudojantis žinomais įrankiais.
* '''[[El. paštas]]'''. Puikus dalykas naudojant debesį savo el. paštui laikyti yra tas, kad galite pasiekti jį iš bet kurios vietos. Tai ypač svarbu, jei jūsų darbuotojai keliauja arba iš viso dirba iš namų. Šiandienos verslo pasaulyje el. paštas laikomas būtina programa vykdant veiklą, todėl jis turi būti patikimas. Kai naudojate debesį (užuot laikę savo „Exchange“ serverį), nebereikia jaudintis dėl serverio darbinės būsenos ir el. pašto talpos.
* '''Rinkmenų atsarginės kopijos'''. Labai svarbu, kad organizacijos saugotų savo rinkmenų atsargines kopijas, ypač todėl, kad niekada nežinote, kurie dokumentai, el. laiškai ir pan. pasirodys esantys vertingi. Senose atsarginių kopijų kūrimo sistemose buvo naudojami fiziniai diskai ar juostos, kuriuos, užpildžius, reikėdavo išsiųsti į saugyklą. Naudojantis internetine debesies saugykla, galima patikimai, lengvai ir patogiai kurti atsargines rinkmenų kopijas. Tai ypač naudinga, kai persikeliate į kitą biurą ar keičiate įrangą, ir tai tikrai padeda apsaugoti informaciją nuo gamtinių ar žmogaus sukeltų nelaimių, pvz., potvynių ar gaisro.
* '''[[Svetainės]] išteklių nuoma ir el. prekyba'''. Šiandienos sparčiu tempu gyvenančioje visuomenėje niekas nenori laukti, kol bus įkelta lėtai veikianti svetainė. Kai nuomojateNuomojantis svetainės ir internetinės parduotuvės išteklius debesyje, prastovos laikas smarkiai sumažėja, o dažnai net neegzistuoja. Be to, debesis yra keičiamo dydžio, ypač jei turite patikimą įmonės debesies saugyklos teikėją, valdantį jūsų tarnybas. Tai reiškia, kad galitegalima lengvai panaudoti papildomus išteklius numatomu didelio srauto laiku, pvz., švenčių ar didžiojo pardavimo metu.
* '''Tikrinimas ir kūrimas'''. Kai jūsų IT komandai reikalinga naujos produktų linijos ar programos kokybės vertinimo aplinka, sutaupykite pinigų ir pastangų naudodami debesį. Čia jūsų komanda gali patikrinti įkėlimo laiką ir paleisti modeliavimą, kad pamatytų, kaip programa veiktų realiuoju laiku, faktiškai nepaleidžiant programos ar nepalaikant atskiros kokybės vertinimo aplinkos.
* '''Verslo programos'''. Debesis leidžia teikti komerciniais pagrindais jūsų mėgstamas verslo programas, suteikiant darbuotojams galimybę dirbti bet kur ir bet kada. Svarstydami, kurį debesies saugyklos teikėją rinktis, rinkitės tą, kuris gali teikti komerciniais pagrindais gausybę verslo programų – ryšių su klientais valdymo, logistikos ir planavimo, analizės ir pan.<ref>Microsoft 365 Team (2019),6 idealios užduotys debesiui: debesies saugykla ir ne tik. [https://www.microsoft.com/lt-lt/microsoft-365/business-insights-ideas/resources/6-tasks-ideal-for-the-cloud-cloud-storage-and-beyond]</ref>
 
== Šaltiniai ==
118

pakeitimų