Bakterijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žymos: Atmesta Žyma: Trynimas Vizualus redagavimas |
S Atmestas 212.52.35.103 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Nestea keitimas) Žyma: Atmesti |
||
Eilutė 7:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Bakterijos''' (''Bacteria'') – [[prokariotai]], bakterijų (''Bacteria'') domeno [[organizmas|organizmų]] karalystė. Paprastai būna kelių [[mikrometras (vienetas)|mikrometrų]] ilgio, [[Bakterijos sandara|forma]] – įvairi: [[rutulinės bakterijos|rutulinė]], lazdelinė ar spiralinė. Bakterijos yra viena iš pirmųjų gyvybės formų, kuri atsirado [[Žemė]]je, ir sutinkama beveik visose [[buveinė]]se – dirvožemyje, vandenyje, [[Karštoji versmė|karštosiose versmėse]], [[radioaktyviosios atliekos|radioaktyviosiose atliekose]]<ref>{{Cite journal|vauthors = Fredrickson JK, Zachara JM, Balkwill DL, Kennedy D, Li SM, Kostandarithes HM, Daly MJ, Romine MF, Brockman FJ|title = Geomicrobiology of high-level nuclear waste-contaminated vadose sediments at the Hanford site, Washington state|journal = Applied and Environmental Microbiology|volume = 70|issue = 7|pages = 4230–41|date = July 2004|pmid = 15240306|pmc = 444790|doi = 10.1128/AEM.70.7.4230-4241.2004}}</ref> ir [[Žemės pluta|Žemės plutos]] gilumose. Bakterijos taip pat gyvena [[simbiozė]]je ir [[parazitizmas|parazituoja]] augaluose bei gyvūnuose. Dauguma bakterijų dar nėra aprašytos ir tik maždaug apie pusę bakterijų rūšių gali būti kultūriniu būdu auginamos laboratorijose.<ref name=Rappe>{{Cite journal|vauthors = Rappé MS, Giovannoni SJ|title = The uncultured microbial majority|journal = Annual Review of Microbiology|volume = 57|pages = 369–94|year = 2003|pmid = 14527284|doi = 10.1146/annurev.micro.57.030502.090759}}</ref> Bakterijas tiria [[mikrobiologija|mikrobiologijos]] šaka [[bakteriologija]].
Paprastai viename grame dirvožemio būna 40 mln. bakterijų ir vienas milijonas bakterijų viename mililitre [[Gėlas vanduo|gėlo vandens]]. Pačioje Žemėje yra apie 5 × 10<sup>30</sup> bakterijų,<ref name=pmid9618454>{{Cite journal|vauthors = Whitman WB, Coleman DC, Wiebe WJ|title = Prokaryotes: the unseen majority|journal = Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America|volume = 95|issue = 12|pages = 6578–83|date = June 1998|pmid = 9618454|pmc = 33863|doi = 10.1073/pnas.95.12.6578|bibcode = 1998PNAS...95.6578W}}</ref> kurios sudaro [[biomasė|biomasę]] didesnę už bendrą augalų ir gyvūnų biomasę.<ref>C.Michael Hogan. 2010. [http://www.eoearth.org/article/Bacteria?topic=49480 ''Bacteria''. Encyclopedia of Earth. eds. Sidney Draggan and C.J.Cleveland, National Council for Science and the Environment, Washington DC] {{Webarchive|url = https://web.archive.org/web/20110511132823/http://www.eoearth.org/article/Bacteria?topic|date = 2011-05-11}}</ref>
Bakterijos yra gyvybiškai svarbios daugelyje maistinių medžiagų ciklo etapų, pvz., [[azoto fiksacija|azoto fiksacijos]] metu arba [[lavonas|lavono]] irimo metu, kai bakterijos yra atsakingos už puvimą.<ref>{{Cite book|vauthors = Forbes SL|veditors = Tibbett M, Carter DO|title = Soil Analysis in Forensic Taphonomy|publisher = CRC Press|year = 2008|pages = 203–223|chapter = Decomposition Chemistry in a Burial Environment|isbn = 1-4200-6991-8}}</ref>
Žmogaus kūne daugiausiai bakterijų yra [[žarnyno mikroflora|žarnyno mikrofloroje]] ir ant [[oda|odos]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Sears CL|title = A dynamic partnership: celebrating our gut flora|journal = Anaerobe|volume = 11|issue = 5|pages = 247–51|date = October 2005|pmid = 16701579|doi = 10.1016/j.anaerobe.2005.05.001}}</ref> Didžiuma bakterijų [[imuninė sistema|imuninės sistemos]] yra traktuojamos nekenksmingomis, tačiau egzistuoja rūšių, kurios yra patogeninės ir sukelia [[infekcija|infekcijas]], pvz., [[cholera|cholerą]], [[sifilis|sifilį]], [[juodligė|juodligę]], [[raupsai|raupsus]] ir [[buboninis maras|buboninį marą]]. Dažniausiai pasitaikančios mirtinos bakterinės ligos yra [[kvėpavimo takų infekcija|kvėpavimo takų infekcijos]], pvz., [[tuberkuliozė]] per metus pražudo apie 2 mln. žmonių, daugiausiai [[užsachario Afrika|užsachario Afrikoje]].<ref>{{Cite web|url = http://www.who.int/healthinfo/bodgbd2002revised/en/index.html|title = 2002 WHO mortality data|accessdate = 2007-01-20|deadurl = no|archiveurl = https://web.archive.org/web/20131023060502/http://www.who.int/healthinfo/bodgbd2002revised/en/index.html|archivedate = 2013-10-23|df = dmy-all}}</ref> [[išsivysčiusi šalis|Išsivysčiusiose šalyse]] infekcijoms gydyti yra naudojami [[antibiotikas|antibiotikai]], tačiau dėl to [[atsparumas antibiotikams]] tampa augančia problema. Pramonėje bakterijos yra svarbios [[nuotekų valymas|nuotekų valyme]] ir [[naftos išsiliejimai|naftos išsiliejimų]] skaidyme, [[sūris|sūrio]] ir [[jogurtas|jogurto]] gamyboje [[fermentacija|fermentacijos]] būdu, aukso, paladžio, vario ir kitų metalų gavyboje kasybos sektoriuje,<ref>{{Cite news|title = Metal-Mining Bacteria Are Green Chemists|url = https://www.sciencedaily.com/releases/2010/09/100901191137.htm|newspaper = Science Daily|date = 2010-09-02|deadurl = no|archiveurl = https://web.archive.org/web/20170831041203/https://www.sciencedaily.com/releases/2010/09/100901191137.htm|archivedate = 2017-08-31|df = dmy-all}}</ref> taip pat ir [[biotechnologija|biotechnologijoje]], antibiotikų ir kitų chemikalų gamyboje.<ref>{{Cite journal|vauthors = Ishige T, Honda K, Shimizu S|title = Whole organism biocatalysis|journal = Current Opinion in Chemical Biology|volume = 9|issue = 2|pages = 174–80|date = April 2005|pmid = 15811802|doi = 10.1016/j.cbpa.2005.02.001}}</ref>
Anksčiau bakterijos buvo laikomos [[augalai|augalais]] ir sudarė klasę ''Schizomycetes'', tačiau dabar jos yra klasifikuojamos kaip [[prokariotai]]. Priešingai negu gyvūninės arba kitos [[eukariotinė ląstelė|eukariotinės ląstelės]], bakterijos neturi [[ląstelės branduolys|branduolio]]. Nors terminas ''bacteria'' tradiciškai apima visus prokariotus, po 1990-ųjų atradimo [[taksonomija|mokslinė klasifikacija]] buvo pakeista ir prokariotai yra sudaryti iš dviejų skirtingų organizmų grupių, kurie [[evoliucija|evoliucionavo]] iš [[paskutinis universalus bendras protėvis|paskutinio bendro protėvio]]. Šie [[domenas|domenai]] yra vadinami ''bakterijomis'' ir ''[[Archėja|archėjomis]]''.<ref name="Woese">{{Cite journal|vauthors = Woese CR, Kandler O, Wheelis ML|title = Towards a natural system of organisms: proposal for the domains Archaea, Bacteria, and Eucarya|journal = Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America|volume = 87|issue = 12|pages = 4576–9|date = June 1990|pmid = 2112744|pmc = 54159|doi = 10.1073/pnas.87.12.4576|bibcode = 1990PNAS...87.4576W}}</ref>
== Kilmė ir ankstyvoji evoliucija ==
Šiuolaikinių bakterijų protėviai buvo vienaląsčiai mikroorganizmai, kurie buvo [[Abiogenezė|pirmoji gyvybės forma]] Žemėje prieš 4 mlrd. metų. Maždaug 3 mlrd. metų laikotarpyje dauguma organizmų buvo mikroskopiniai ir tarp jų dominavo bakterijos ir archėjos.<ref>{{Cite journal|vauthors = Schopf JW|title = Disparate rates, differing fates: tempo and mode of evolution changed from the Precambrian to the Phanerozoic|journal = Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America|volume = 91|issue = 15|pages = 6735–42|date = July 1994|pmid = 8041691|pmc = 44277|doi = 10.1073/pnas.91.15.6735|bibcode = 1994PNAS...91.6735S}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = DeLong EF, Pace NR|title = Environmental diversity of bacteria and archaea|journal = Systematic Biology|volume = 50|issue = 4|pages = 470–8|date = August 2001|pmid = 12116647|doi = 10.1080/106351501750435040}}</ref> Nors bakterijų [[fosilija|fosilijos]] ir egzistuoja, pvz., [[stromatolitas|stromatolitų]], tačiau jų skiriamosios [[morfologija (biologija)|morfologijos]] stoka neleidžia pilnai ištirti bakterijų evoliucijos arba nustatyti tam tikrų bakterijų rūšių atsiradimo laiko. Naudojant genų sekas įmanoma rekonstruoti bakterijų [[filogenezė|filogenezę]] ir tokie tyrimai atskleidžia, jog bakterijos iš pradžių išsiskyrė iš archėjinės/eukariotinės linijos.<ref>{{Cite journal|vauthors = Brown JR, Doolittle WF|title = Archaea and the prokaryote-to-eukaryote transition|journal = Microbiology and Molecular Biology Reviews|volume = 61|issue = 4|pages = 456–502|date = December 1997|pmid = 9409149|pmc = 232621}}</ref> Paskutinis bendras bakterijų ir archėjų protėvis greičiausiai buvo [[hipertermofilas]], kuris gyveno prieš 2,5-3 mlrd. metų.<ref>{{Cite journal|vauthors = Di Giulio M|title = The universal ancestor and the ancestor of bacteria were hyperthermophiles|journal = Journal of Molecular Evolution|volume = 57|issue = 6|pages = 721–30|date = December 2003|pmid = 14745541|doi = 10.1007/s00239-003-2522-6|bibcode = 2003JMolE..57..721D}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Battistuzzi FU, Feijao A, Hedges SB|title = A genomic timescale of prokaryote evolution: insights into the origin of methanogenesis, phototrophy, and the colonization of land|journal = BMC Evolutionary Biology|volume = 4|pages = 44|date = November 2004|pmid = 15535883|pmc = 533871|doi = 10.1186/1471-2148-4-44}}</ref>
== Bakterijų formos ==
* '''Rutulinės''' – gali būti pavienės arba susispietusios į krūveles.
* '''Lazdelinės''' – lazdelės formos bakterijos.
eilutė 37 ⟶ 50:
Tarp lazdelinių ir siūlinių bakterijų griežtos ribos nėra, nes kai kurios lazdelinės bakterijos dėl savotiškos prigimties ar dėl išorės sąlygų veikimo ištysta iki labai ilgų siūlų.
==
Nereikia manyti, kad visos bakterijos yra tik nepaprastai mažos, o jų tarpe nėra mažesnių ir didesnių. Bakterijų dydžio santykis maždaug yra toks pats, kaip [[žinduoliai|žinduolių]] (pvz., tarp [[Straubliniai|dramblio]] ir [[peliniai|pelės]].
Labiausiai paplitusių [[dirvožemis|dirvožemio]], [[vanduo|vandens]] ir [[pienas|pieno]] bakterijų dydžiai svyruoja nuo 0,5 iki 10,0 mikronų. Tačiau pasitaiko bakterijų, kurių ilgis siekia iki 50 ir daugiau mikronų. Vidutinis labiausiai paplitusių rutulinių bakterijų dydis yra apie 1 mikroną.
Einant žemyn nuo 0,1 mikrono ribos, jau prasideda neląstelinių gyvybės formų pasaulis – [[virusai]] ir [[bakteriofagas|bakteriofagai]].
== Kiti bakterijų skirstymai ==
=== Pagal [[mityba|mitybos]] būdą Subcribe PewDiePie ===▼
* [[Autotrofai]] – autotrofinės bakterijos, kurios pačios sau pasigamina [[Organinis junginys|organines medžiagas]]. Joms priskiriamos [[fotosintezė|fotosintezę]] vykdančios [[Melsvabakterės|cianobakterijos]] (melsvabakterės).
* [[Heterotrofai]] – heterotrofinės bakterijos, kurios naudoja jau gatavas, aplinkoje esančias organines medžiagas. Jos dar skirstomos:
eilutė 149 ⟶ 164:
|}
Daugeliu atžvilgiu, bakterijų metabolizmas yra naudingas ekologiniam stabilumui ir žmonijos visuomenei. Pavyzdžiui, kai kurios bakterijos gali atlikti [[azoto fiksacija|azoto dujų fiksaciją]] naudodamos fermentą [[nitrogenazė|nitrogenazę]]. Šis aplinkosaugos požiūriu svarbus bruožas yra randamas bakterijose, kurių dauguma metaboliniai tipai yra išvardyti aukščiau.<ref>{{Cite journal|vauthors = Zehr JP, Jenkins BD, Short SM, Steward GF|title = Nitrogenase gene diversity and microbial community structure: a cross-system comparison|journal = Environmental Microbiology|volume = 5|issue = 7|pages = 539–54|date = July 2003|pmid = 12823187|doi = 10.1046/j.1462-2920.2003.00451.x}}</ref> Tai atitinkamai lemia ekologiškai svarbius procesus – [[denitrifikacija|denitrifikaciją]], sulfato redukciją ir [[acetogenezė|acetogenezę]].<ref>{{Cite journal|vauthors = Zumft WG|title = Cell biology and molecular basis of denitrification|journal = Microbiology and Molecular Biology Reviews|volume = 61|issue = 4|pages = 533–616|date = December 1997|pmid = 9409151|pmc = 232623}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Drake HL, Daniel SL, Küsel K, Matthies C, Kuhner C, Braus-Stromeyer S|title = Acetogenic bacteria: what are the in situ consequences of their diverse metabolic versatilities?|journal = BioFactors|volume = 6|issue = 1|pages = 13–24|year = 1997|pmid = 9233536|doi = 10.1002/biof.5520060103}}</ref> Bakterijų medžiagų apykaitos procesai taip pat svarbūs biologiniuose atsakuose į [[tarša|taršą]], pvz., [[sulfatą redukuojančios bakterijos]] yra atsakingiausios už labai toksiškų [[gyvsidabris|gyvsidabrio]] formų (methil- ir dimetilgyvsidabrio) išskyrimą gamtoje.<ref>{{Cite journal|vauthors = Morel FM, Kraepiel AM, Amyot M|year = 1998|title = The chemical cycle and bioaccumulation of mercury|journal = Annual Review of Ecology and Systematics|volume = 29|pages = 543–566|doi = 10.1146/annurev.ecolsys.29.1.543}}</ref> Nekvepuojantys anaerobai naudoja [[fermentacija|fermentaciją]] tam, kad generuotų energiją ir mažintų galią, išskirdami metabolinius šalutinius produktus (tokius kaip [[etanolis]] virime). [[Anaerobinis faktorius|Anaerobiniai faktoriai]] gali keistis tarp fermentacijos ir skirtingų terminių elektronų akceptorių, priklausomai nuo esamų aplinkos sąlygų.
== [[Vaizdas:Three cell growth types.svg|thumb|upright=1.15|alt=brėžinys, kuriame matomas binarinis dalijimasis, mitozė ir mejozė|Daugelis bakterijų dauginasi [[binarinis dalijimasis|binarinio dalijimosi]] būdu, kuris šiame paveiksle yra lyginimas su [[mitozė|mitoze]] ir [[mejozė|mejoze]].]]
Kitaip negu daugialąsčiuose organizmuose, vienaląsčiuose organizmuose ląstelės padidėjimas ([[ląstelės augimas]]) ir dauginimasis [[ląstelės dauginimasis|ląstelės dalijimosi]] yra glaudžiai susiję. Bakterija auga iki fiksuoto dydžio ir tada dauginasi [[binarinis dalijimasis|binarinio dalijimosi]] būdu.<ref>{{Cite journal|vauthors = Koch AL|title = Control of the bacterial cell cycle by cytoplasmic growth|journal = Critical Reviews in Microbiology|volume = 28|issue = 1|pages = 61–77|year = 2002|pmid = 12003041|doi = 10.1080/1040-840291046696}}</ref> Esant optimalioms sąlygoms bakterijos gali užaugti ir dalintis palyginti greitai, o jų populiacija gali padvigubėti kas 9,8 minutes.<ref>{{Cite journal|vauthors = Eagon RG|title = Pseudomonas natriegens, a marine bacterium with a generation time of less than 10 minutes|journal = Journal of Bacteriology|volume = 83|issue = 4|pages = 736–7|date = April 1962|pmid = 13888946|pmc = 279347}}</ref> Ląstelių dalijimosi metu atsiranda dvi [[klonas|klonuotos]] dukterinės ląstelės. Kai kurios bakterijos, kurios dauginasi nelytiškai, sudaro sudėtingas dauginimosi struktūras, kurios padeda išsklaidyti naujai susikūrusias dukterines ląsteles. Pavyzdžiui, ''[[Myxobacteria]]'' formuoja vaisių kūnus, o ''[[Streptomyces]]'' – anteninius [[hifas|hifus]] arba pumpurus. Pumpuruojant atsiranda įtrūkis, kuris plyšta ir susidaro dukterinė ląstelė.
[[Vaizdas:E.-coli-growth.gif|thumb|left|alt=E. coli colony |Bakterijos ''[[Escherichia coli]]'' kolonija<ref>{{Cite journal|vauthors = Stewart EJ, Madden R, Paul G, Taddei F|title = Aging and death in an organism that reproduces by morphologically symmetric division|journal = PLoS Biology|volume = 3|issue = 2|pages = e45|date = February 2005|pmid = 15685293|pmc = 546039|doi = 10.1371/journal.pbio.0030045}}</ref>]]
Laboratorijoje bakterijos paprastai auga kietoje arba skystoje terpėje. Kietoji [[mitybos terpė]], pvz., [[agaro plokštelė]]s, yra naudojamos izoliuoti grynasias bakterijų kamieno kultūras, o skysčių mitybos terpė naudojama augimo matavimui arba kai reikia didelių ląstelių kiekių. Augimas mišriojoje skystojoje terpėje vyksta kaip lygi ląstelių suspensija, dėl to yra lengva jas skaidyti ir perkelti, nors atskirti vieną bakteriją nuo skystos terpės – sudėtinga. Selektyvios terpės (terpės su pridėtomis arba nepakankamomis maistinėmis medžiagomis arba su antibiotikais) gali padėti identifikuoti konkrečius organizmus.<ref name=Thomson>{{Cite journal|vauthors = Thomson RB, Bertram H|title = Laboratory diagnosis of central nervous system infections|journal = Infectious Disease Clinics of North America|volume = 15|issue = 4|pages = 1047–71|date = December 2001|pmid = 11780267|doi = 10.1016/S0891-5520(05)70186-0}}</ref>
== Genetika ==
Dauguma bakterijų turi vieną žiedinę [[chromosoma|chromosomą]], kurioje gali būti nuo tik 160 000 bazių porų, pvz., endosimbiontinėje bakterijoje ''Carsonella ruddii''<ref>{{Cite journal|vauthors = Nakabachi A, Yamashita A, Toh H, Ishikawa H, Dunbar HE, Moran NA, Hattori M|title = The 160-kilobase genome of the bacterial endosymbiont Carsonella|journal = Science|volume = 314|issue = 5797|pages = 267|date = October 2006|pmid = 17038615|doi = 10.1126/science.1134196}}</ref> iki 12 200 000 bazių porų dirvožemio bakterijoje ''Sorangium cellulosum''.<ref>{{Cite journal|vauthors = Pradella S, Hans A, Spröer C, Reichenbach H, Gerth K, Beyer S|title = Characterisation, genome size and genetic manipulation of the myxobacterium Sorangium cellulosum So ce56|journal = Archives of Microbiology|volume = 178|issue = 6|pages = 484–92|date = December 2002|pmid = 12420170|doi = 10.1007/s00203-002-0479-2}}</ref> Tačiau pasitaiko ir išimčių, pvz., bakterijų ''Streptomyces'' ir ''Borrelia'' rūšys turi vieną linijinę chromosomą,<ref name=":0">{{Cite journal|vauthors = Hinnebusch J, Tilly K|title = Linear plasmids and chromosomes in bacteria|journal = Molecular Microbiology|volume = 10|issue = 5|pages = 917–22|date = December 1993|pmid = 7934868|doi = 10.1111/j.1365-2958.1993.tb00963.x}}</ref><ref>{{Cite journal|vauthors = Lin YS, Kieser HM, Hopwood DA, Chen CW|title = The chromosomal DNA of Streptomyces lividans 66 is linear|journal = Molecular Microbiology|volume = 10|issue = 5|pages = 923–33|date = December 1993|pmid = 7934869|doi = 10.1111/j.1365-2958.1993.tb00964.x}}</ref> o keletas ''Vibrio'' rūšių turi daugiau negu vieną chromosomą.<ref name=":1">{{Cite journal|vauthors = Val ME, Soler-Bistué A, Bland MJ, Mazel D|title = Management of multipartite genomes: the Vibrio cholerae model|journal = Current Opinion in Microbiology|volume = 22|pages = 120–6|date = December 2014|pmid = 25460805|doi = 10.1016/j.mib.2014.10.003}}</ref> Bakterijos gali turėti ir [[plazmidė|plazmides]], mažas papildomas DNR molekules, kuriose saugoma genetinė informacija apie gyvybiškai svarbių bakterijų funkcijų kontrolę, pvz., atsparumą antibiotikams, medžiagų apykaitą ir pan.<ref name="Kado2014">{{Cite journal|vauthors = Kado CI|title = Historical Events That Spawned the Field of Plasmid Biology|journal = Microbiology Spectrum|volume = 2|issue = 5|pages = 3|date = October 2014|pmid = 26104369|doi = 10.1128/microbiolspec.PLAS-0019-2013|isbn = 9781555818975}}</ref>
Bakterijos genomai paprastai koduoja kelis šimtus ar tūkstančius genų. Genai genome dažniausiai būna išsidėstę viename ištisiniame DNR molekulės ruože, pasitaiko ir kelių rūšių [[intronas|intronų]], tačiau jų yra žymiai mažiau negu eukariotų genomuose.<ref>{{Cite journal|vauthors = Belfort M, Reaban ME, Coetzee T, Dalgaard JZ|title = Prokaryotic introns and inteins: a panoply of form and function|journal = Journal of Bacteriology|volume = 177|issue = 14|pages = 3897–903|date = July 1995|pmid = 7608058|pmc = 177115|doi = 10.1128/jb.177.14.3897-3903.1995}}</ref>
Bakterija – organizmas, kuris dauginasi nelytiniu būdu ir paveldi identišką tėvinį genomą, dėl to yra klonas. Nepaisant to visos bakterijos gali evoliucionuoti genetinės rekombinacijos arba [[mutacija|mutacijų]] dėka, kurių metu atsiranda pokyčiai [[Deoksiribonukleorūgštis|DNR]] molekulėje. Mutacijos atsiranda dėl DNR replikacijos klaidų arba nuo [[mutagenas|mutageno]] poveikio. Mutacijų dažnumas tarp skirtingų bakterijos rūšių ir net tarp pačių tos pačios rūšies bakterijų yra labai skirtingas.<ref>{{Cite journal|vauthors = Denamur E, Matic I|title = Evolution of mutation rates in bacteria|journal = Molecular Microbiology|volume = 60|issue = 4|pages = 820–7|date = May 2006|pmid = 16677295|doi = 10.1111/j.1365-2958.2006.05150.x}}</ref> Genetiniai pokyčiai bakterijos genome atsiranda arba dėl atsitiktinių mutacijų replikacijos metu, arba dėl „į stresą nukreiptų mutacijų“, kur genai, įtraukti į tam tikrus augimą stabdančius procesus, turi padidintą mutacijų dažnumą.<ref>{{Cite journal|vauthors = Wright BE|title = Stress-directed adaptive mutations and evolution|journal = Molecular Microbiology|volume = 52|issue = 3|pages = 643–50|date = May 2004|pmid = 15101972|doi = 10.1111/j.1365-2958.2004.04012.x}}</ref>
== Elgesys ==
=== Judėjimas ===
[[Vaizdas:Dvulgaris micrograph.JPG|thumb|''[[Desulfovibrio vulgaris]]'' transmisijos elektronų mikrografija, kurioje matomas vienas žiuželis ląstelės pabaigoje. Skalės juosta – 0,5 mikrometrai.]]
Daugelis bakterijų – judrios ir gali judėti naudodamos įvairius mechanizmus. Labiausiai išstudijuotas yra judėjimas naudojant [[Žiuželis|žiuželį]], kurio metu ilgus siūlus propelerio judesiu suka motoras.<ref name=Bardy>{{Cite journal|vauthors = Bardy SL, Ng SY, Jarrell KF|title = Prokaryotic motility structures|journal = Microbiology|volume = 149|issue = Pt 2|pages = 295–304|date = February 2003|pmid = 12624192|doi = 10.1099/mic.0.25948-0}}</ref> Bakterijos žiuželis yra sudarytas iš maždaug 20 baltymų ir dar iš 30 kitų, kurie yra atsakingi už žiuželio reguliaciją bei jo surinkimą.<ref name=Bardy/> Žiuželis yra besisukanti struktūra, kurią, naudodamas [[elektrocheminis gradientas|elektrocheminį gradientą]] tarp membranos, varo reversinis motoras.<ref>{{Cite journal|vauthors = Macnab RM|title = The bacterial flagellum: reversible rotary propellor and type III export apparatus|journal = Journal of Bacteriology|volume = 181|issue = 23|pages = 7149–53|date = December 1999|pmid = 10572114|pmc = 103673}}</ref>
eilutė 188 ⟶ 223:
* Tipas. ''[[Firmicutes]]''
* Tipas. ''[[Fusobacteria]]''
* Tipas. ''[[Gemmatimonadetes]]
* Tipas. ''[[Lentisphaerae]]''
* Tipas. ''[[Nitrospirae]]''
| |||