Ledynmetis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Ledynmetis''' – ilgalaikis [[Žemė]]s [[Klimatas|klimato]] temperatūros sumažėjimas, dėl kurio padidėja ledo danga [[žemynas|kontinentuose]] ir nukrinta [[pasaulinis vandenynas|pasaulinio vandenyno]] lygis. Kalbant apie paskutinius kelis milijonus metų, ledynmečiu vadinamas Šiaurės Amerikos bei Europos žemynų apledėjimas. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 2 mln. metų ir pasibaigė daugmaž prieš 10 000 metų.<ref>Ehlers, Jürgen; Gibbard, Philip (2011). "Quaternary glaciation". Encyclopedia of Snow, Ice and Glaciers. Encyclopedia of Earth Sciences Series. pp. 873–882. doi:10.1007/978-90-481-2642-2_423. ISBN 978-90-481-2641-5.</ref>

Per visą [[Žemė]]s istoriją buvo mažiausiai keturipenki ledynmečiai.<ref>Lockwood, J.G.; van Zinderen-Bakker, E. M. (November 1979). "The Antarctic Ice-Sheet: Regulator of Global Climates?: Review". The Geographical Journal. 145 (3): 469–471. doi:10.2307/633219. JSTOR 633219.</ref> Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300–2700 mln. metų ankstyvame [[Proterozojus|proterozojuje]]. Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600–800 mln. metų ([[Kriogenis|kriogenio periodas]]). Tuometinis superkontinentas [[Rodinija]] buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai. Šis [[Žemė]]s vystymosi etapas dar vadinamas „[[Sniego gniūžtės Žemė|sniego gniūžtės“]] etapu (pagal panašumą į sniego gniūžtę). Kiek mažesnis ledynmetis vyko [[Vėlyvasis ordovikas|vėlyvojo ordoviko]] metu prieš 430–460 mln. metų. Didesni poliariniai ledynai buvo [[Karbonas|karbono]] ir [[ankstyvasis permas|ankstyvojo permo]] metu prieš 260–350 mln. metų.