Žasliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

158 pridėti baitai ,  prieš 9 mėnesius
→‎Istorija: Radvilos Našlaitėlio žemėlapis
(→‎Istorija: Kukovaičio ir Pajautos legenda)
(→‎Istorija: Radvilos Našlaitėlio žemėlapis)
[[Vaizdas:Zasliu paminklas.JPG|left|thumb|180px|Paminklas miestelio 555 -osioms metinėms, atidengtas 2012 m. Skulptorius Vidmantas Gylikis]]
 
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti [[1457]] m. [[vasario 28]] d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė [[Jaunius Valimantaitis|Jauniui Valimantaičiui]], vėliau – didikams [[Goštautai|Goštautams]]. [[1522]] m. Žasliai jau minimi kaip miestas. [[XVI a.]] miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], kuris užrašė jį savo žmonai [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. Kaip valstybinį [[Žaslių dvaras|dvarą Žaslius]] valdė seniūnai, tarp kurių [[XVIII a.]] išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 metų LDK žemėlapyje, išleistame [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Radvilos Našlaitėlio]] Amsterdame, Žasliai pažymėti kaip miestelis. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. [[1792]] m. [[sausio 12]] d. Lietuvos-Lenkijos valdovas [[Stanislovas Augustas]] žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau [[gegužės 25]] d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.
 
Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio [[Kukovaitis|Kukovaičio]], kilusio iš [[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemono]] giminės, motinai [[Pajauta|Pajautai]], sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Stabus sunykus, vietą ir vėliau žmonės garbinę.
1 645

pakeitimai