Žasliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti [[1457]] m. [[vasario 28]] d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė [[Jaunius Valimantaitis|Jauniui Valimantaičiui]], vėliau – didikams [[Goštautai|Goštautams]]. [[1522]] m. Žasliai jau minimi kaip miestas. [[XVI a.]] miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], kuris užrašė jį savo žmonai [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. Kaip valstybinį [[Žaslių dvaras|dvarą Žaslius]] valdė seniūnai, tarp kurių [[XVIII a.]] išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1613 metų LDK žemėlapyje, išleistame [[Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis|Radvilos Našlaitėlio]] Amsterdame, Žasliai pažymėti kaip miestelis. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. [[1792]] m. [[sausio 12]] d. Lietuvos-Lenkijos valdovas [[Stanislovas Augustas]] žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau [[gegužės 25]] d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.