Alaus rūšys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių datavimas
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Terminai, stilius, gramatika, skyryba.
Eilutė 4:
'''Alaus rūšys''' (kartais vadinamos '''alaus stiliais''') – tai [[Alus|alaus]] klasifikacija pagal įvairius faktorius, tokius kaip [[spalva]], [[skonis]], stiprumas, sudėtinės dalys, gamybos būdas, kilmė ir pan.
 
Nors alus įvairiose pasaulio dalyse skirtingais būdais gaminamas jau tūkstančius metų, tačiau sistemiškas alaus klasifikavimas į rūšis laikytinas moderniušiuolaikiniu reiškiniu. Šiuolaikinis alaus rūšių skirstymas remiasi brito ''MichaelMichaelo Jackson''Jacksono [[1977]] m. publikuotu darbu ''The„The World Guide To Beer''Beer“ – tai buvo pirmasis mėginimas suklasifikuoti visas pasaulyje gaminamas alaus rūšis.
 
== Istorija ==
Eilutė 12:
Pagrindinės alaus rūšys:
 
=== [[LagerLageras]] ===
Apatinės [[fermentacija|fermentacijos]] alus.
{{Div col|cols=2}}
Eilutė 32:
{{Div col end}}
 
=== [[Ale]] ([[Elis]]) ===
Viršutinės fermentacijos alus.
{{Div col|cols=2}}
Eilutė 71:
=== [[Lambic]] ===
Savaiminės fermentacijos alus.
* [[Faro]] nemaišytas, saldytas silpnas ''lambic'' alus
* [[Grynasis lambic|Grynasis ''lambic'']]
* [[Gueuze]] jauno ir išlaikyto ''lambic'' mišinys, antrą kartą fermentuojamas šampanizacijos būdu.
* [[Vaisinis lambic]] gaminamas iš [[vyšnia|vyšnių]] (''[[kriek]]''), [[avietė|aviečių]] (''framboise''), [[persikas|persikų]] (''pêche'') arba kitų vaisių
 
=== Netradicinės technologijos ===
Kartais alus gaminamas ne pagal tradicinę technologiją, o jas sumaišant arba išrandant naują. Tokiu būdu pagaminami hibridiniai alūs, kuriuos galima suskirstyti šitaip:
* [[Garo alus]] (''Steamsteam beer'' arba ''California common'') – vokiečių emigrantų [[Kalifornija|Kalifornijoje]] sukurta alaus rūšis, kuri gaminama apatinės fermentacijos [[mielės|mielėmis]] fermentuojant aukštoje temperatūroje
* [[Vaisinis alus]] – fermentacijos metu į alų dedama vaisių arba uogų.
* [[Alus su prieskoniais]] – vietoje [[apynys|apynių]] (arba greta jų) į alų dedama žolelių ar [[prieskonis|prieskonių]].
* [[Brandintas alus]] – išvirus ilgą laiką brandinamas (išlaikomas) [[statinė]]je, paprastai ąžuolinėje. Dažnai alus pilamas į statines, kurios jau buvo naudotos kitam alkoholkiniamalkoholiniam gėrimui (pvz., [[burbonas|burbonui]] arba [[cheresas|cheresui]]) brandinti.
* [[Rūkytas alus]] (''Rauchbier'') – [[salyklas]] buvo džiovinamas dūmuose. Jame paprastai jaučiamas dūmų aromatas. Ši rūšis plačiai paplitusi [[Vokietija|Vokietijos]] Bambergo mieste.
 
Eilutė 88:
=== Skirstymas pagal faktorius ===
* [[Kvapas]] – kvapą formuoja salyklas, apynių tipas ir stiprumas, alkoholio kiekis aluje, [[esteriai]] ir kitos aromatinės medžiagos (atsiradusius fermentacijos metu ar buvusios vandenyje)
* [[Skonis]] – skonis priklauso nuo to, koks salyklas buvo naudojamas jam gaminti, nuo mielių, bei nuo kartumo stiprumo. Alaus kartumas matuojamas pagal Tarptautinę kartumo vienetų (''International Bitterness Units'') skalę.
* [[Išvaizda]] – pagrindiniai alaus išvaizdos elementai yra [[spalva]], [[skaidrumas]] ir [[puta]]. Spalva paprastai priklauso nuo salyklo rūšies, kai kurių rūšių (pvz., vaisinių alaus rūšių) – nuo kitų priedų. Daugelis alaus rūšių yra skaidrios, tačiau kai kurios yra drumstos dėl aluje esančių mielių.
* [[Pojūtis]] burnoje – daugiausiai priklauso nuo alaus tirštumo ir [[karbonizacija|karbonizacijos]] (angliarūgštės kiekio aluje).
* [[Stiprumas]] (alkoholio tūris)
* [[Mielės]] – pagal panaudotas mieles alus skirstomas į 3 pagrindinius tipus – [[lager|lagerą]], [[ale|elį]] ir [[lambic|''lambic'']]. Nuo mielių porūšio priklauso alaus skonis ir kvapas, stiprumas ir saldumas (skirtingos mielių rūšys skiriasi pagal cukraus fermentavimo gebėjimus ir išgyvena skirtingose alkoholio koncentracijose). Kai kurių alaus rūšių galutinė fermentacija vyksta butelyje, jau po alaus išpilstymo.
* [[grūdas|Grūdai]] – paprastai alaus gamybos pagrindas (t. y. fermentuojamų cukrų šaltinis) yra miežių [[salyklas]]. Alaus skonis priklauso nuo salyklo spalvos (t. y. jo išdžiovinimo laipsnio ir būdų). Vokiškoms miežinio alaus rūšims, gaminamoms laikantis 1516 m. alaus grynumo įstatymo jokie kiti grūdai nenaudojami. Į pigias šviesiojo alaus rūšis dažnai dedama nesalyklinių grūdų, tai atpigina alaus savikainą.
* [[apynys|Apyniai]] – jie suteikia alui kartumo, ypatingą skonį ir kvapą.
* [[Vanduo]] – daugelio aludarių laikomas svarbiausia alaus sudėtine dalimi. Įvairiems alums reikalingas skirtingų savybių vanduo. Šviesiems- naudojamas minkštas, tamsiems- kietas vanduo. Gamybos metu kontroliuojamas mentalo ph, kuris labai priklauso nuo vandens ir naudojamų salyklų.
* Kiti priedai – į kai kurias rūšis (pvz., [[kriek|''kriek'']], [[framboise|''framboise'']]) fermentacijos metu gali būti dedama [[uoga|uogų]], [[vaisius|vaisių]] ar žolelių. Į alų kartais dedama [[medus|medaus]] ar kitų papildomų [[cukrus|cukraus]] šaltinių. Kai kurie aludariai savo alų brandina statinėse, anksčiau naudotose [[burbonas|burbonui]] arba kitiems stipriesiems alkoholiniams gėrimams brandinti.
 
=== Geografinis skirstymas ===