Porteris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taksonomas (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis tvarkymo skydelių datavimas
Wejdas (aptarimas | indėlis)
Stilius, gramatika.
Eilutė 2:
 
[[Vaizdas:Fullers london porter.jpg|thumb|right|200px|Porteris]]
'''Porteris''' – tamsios spalvos [[Ale|viršutinės fermentacijos alaus]] rūšis, iki XX a. I pusės paplitusi [[JK|Didžiojoje Britanijoje]] ir [[Airija|Airijoje]]. Iš porterio yra kilusios alaus rūšys ''[[stautas]]'' (populiari Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje;, iš pradžių ši rūšis vadinta ''Stoutstout porter'' 'stiprusis„stiprusis porteris'porteris“) ir [[Baltijos porteris]] (gaminamas Baltijos jūros šalyse, tarp jų ir Lietuvoje).
 
Pasak legendos, porteris ({{en|porter}} 'nešikas') taip vadinamas todėl, kad XVIII amžiujea. ši alaus rūšis buvo itin populiari tarp Londono uosto ir gatvių nešikų.
 
== Istorija ==
Pirmą kartą porterio rūšies alus minimas 1721 m. Anglijoje. Iki to laiko Londone buvo gaminami tamsieji alūs, kuriuos aludariai parduodavo šviežius (nebrandintus;, brandinimas vykdavo pas pardavėją). Porteris tapo pirmąja rūšimi, kuri buvo brandinama alaus darykloje ir parduodama, jau tinkama gerti iškart. Šią alaus rūšį buvo galima gaminti dideliais kiekiais, todėl Londono uoste įsikūrusios daryklos, virdamos porterį, greitai susilaukė komercinės sėkmės. Iš pradžių porteris buvo palyginti stiprus alus (6,6 % [[alkoholis|alkoholio]] tūrio), vėliau (Napoleono karų metu) dėl didelių mokesčių pradėtasimta gaminti silpnesnissilpnesnį. Be to, 1770 m. išradus hidrometrą, aludariai galėjo geriau kontroliuoti [[fermentacija|alaus fermentacijos]] procesą. Iš pradžių porteris gamintas tik iš rudojo [[salyklas|salyklo]], vėliau pradėta naudoti brangesnį, bet efektyvesnį šviesųjį salyklą, o alų dažyti dažais. 1816 m. įstatymu Didžiojoje Britanijoje priėmus alaus švarumo įstatymą, dažus dėti uždrausta – po trumpo sąmyšio rinkoje, porterio spalvai išgauti pradėta naudoti 5 % 1817 m. išrasto juodojo salyklo (95 % sudarė šviesusis salyklas).
 
Maždaug iki 1800 metų porteris buvobūdavo ilgai (6–18 mėnesių) brandinamas didelėse [[statinė]]se. Vėliau pastebėta, kad viso porterio brandinti nebūtina – į 2/3 jauno nebrandinto porterio įpylus 1/3 brandinto porterio, gaunamas toks pats skonis. ŠitaipDėl to porterio gamyba atpigo, nes nebereikėjo ilgai saugotilaikyti tokiųtokio dideliųdidelio alaus kiekiųkiekio.
 
Nuo 1860 m. porterio populiarumas pradėjo blėsti. Porteris vis dažniau buvo parduodamas „švelnaus skonio“, vis silpnesnis ir su mažiau apynių. XIX amžiausa. pabaigojepab. dauguma daryklų porterį išvisapskritai nustojo gaminti (nors tebegamindavo vieną ar kelias stautų rūšis). Per [[Pirmasis pasaulinis karas|PirmojoPirmąjį pasauliniopasaulinį karokarą]] metu dėl [[Grūdas|grūdų]] trūkumo Jungtinėje Karalystėje apribojus stipraus alaus gamybą, porteriui suduotas dar vienas smūgis. Po karo porterio vietą stipraus alaus kategorijoje užėmė [[stautas|stautai]]. Nuo 1940 m. Didžiojoje Britanijoje porteris nebegaminamas.
 
Airijoje porterisporterį pradėtaspradėta daryti 1776 m., 1778 m. pirmąjį porterį pagaminoišvirė „[[Guinness]]“ alaus darykla. Airijoje paprastas porteris buvo vadinamas ''plain porter'' (arba tiesiog ''plain''), tuo tarpu itin stiprios rūšys vadintos ''Stoutstout porter'' (ilgainiui stautas tapo atskira alaus rūšimi). 1974 m. ''Guinnessnustota gaminti „Guinness Irish Porter''Porter“ nustotasporterį. gaminti;Šiandien porteris tebegaminamas kai kuriose mažosiose daryklose.
 
== Iš porterio kilusios alaus rūšys ==