Žasliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Istorija: 1913, 1914 |
→Istorija: Kukovaičio ir Pajautos legenda |
||
Eilutė 45:
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti [[1457]] m. [[vasario 28]] d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė [[Jaunius Valimantaitis|Jauniui Valimantaičiui]], vėliau – didikams [[Goštautai|Goštautams]]. [[1522]] m. Žasliai jau minimi kaip miestas. [[XVI a.]] miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]], kuris užrašė jį savo žmonai [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. Kaip valstybinį [[Žaslių dvaras|dvarą Žaslius]] valdė seniūnai, tarp kurių [[XVIII a.]] išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1777 m. minima veikusi parapinė mokykla, joje mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai. [[1792]] m. [[sausio 12]] d. Lietuvos-Lenkijos valdovas [[Stanislovas Augustas]] žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau [[gegužės 25]] d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.
Žasliai minimi Lietuvos metraštyje užrašytoje legendoje apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus kunigaikščio [[Kukovaitis|Kukovaičio]], kilusio iš [[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemono]] giminės, motinai [[Pajauta|Pajautai]], sūnus sukūręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės Pajautą laikę deive ir stabą garbino. Stabus sunykus, vietą ir vėliau žmonės garbinę.
[[Vaizdas:Zasliu baznycia.JPG|right|thumb|250px|Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia]]
| |||