Žasliai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Istorija: mokėsi 6 bajorų ir 8 valstiečių vaikai |
→Istorija: 1913, 1914 |
||
Eilutė 50:
Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų.
Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 – žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo
1913 m. pavasarį surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas Žasliuose. 1914 veikė arbatinė, kurioje buvo galima paskaityti lietuviškų laikraščių ir knygelių.
1919 m. balandžio 2-8 d. vyko [[Žaslių kautynės]] tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos karinių pajėgų. Kautynėse dalyvavo 1400 Lietuvos karių, jiems komandavo karininkai [[Stasys Nastopka]], [[Kazys Škirpa]], [[Jurgis Butkus]].
| |||